tyla tyla
vien penkios tylos
po vieną ant piršto
dar liko dešinė
tik kas iš jos
gniaužiant skėtį vis tam
kad neparkristume
nes kasdien vienodžiau kuriuo
iš milijonų būdų sušlapsim
iliuzoriškuose
lietsargiuose susispietę
dar spėjam pasidalinti
saldainiais greit vyniojam
spraudžiam po liežuviu ir
nebekalbam nebent
išraiškingai rodom į burną
taip troleibusiškai
užgniaužiam pirštus
liekam po vieną
su savo liūtimis ir dulksnom
blizgiais kristalėliais
į plaukuos karts nuo karto
sublyksinčiom