MYLINTIEJI

du kūnai susivijo tapo vienu
ir virš to mirksniui vieno plaukė mėnuo
lėtai lėtai lyg spinduliu matuotų gylį
žvaigždėtas irklas paskutinį yrį
padarė ir ištirpo – štai ji giluma ta!
ir jie kadais daugiau regėję negu myli
dabar mylėjo daug daugiau nei matę

[D.Kajokas]