Data; 2004-08-22
Laikas: Vakaras
Situacija: Lietuva švenčia pergalę, girdisi klyksmai, sprogimai
Veiksmo vieta: St.Sebastian bunkeris
Suskamba telefonas. Numeris nematytas. Paspaudžiu atsiliepimo mygtuką ir nespėjus nė žodelio tarti...
<Nepažįstamas vyriškas balsas>: Aš įeinu į tavo kambarį su geltonais stringai, glamonėdamas savo kūną...
<St.Sebastian>: Pasiimu pistoletą ir peršaunu tavo kiaušinius, tu nesveikas gėjau.
<NVB>: Eeeee... O su kuo aš kalbu?
<St.S>: Su savo mirtimi.
NVB padėjo ragelį.

Data: 2004-08-23
Laikas: Vakaras
Situacija: St.Sebastian valo pistoletą, procesas jau beveik baigtas, ginklas surinktas spyna galinėje padėtyje laikoma fiksatoriaus.
Veiksmo vieta: St.Sebastian bunkeris
Suskamba telefonas. Numeris vakar jau matytas. Paspaudžiu atsiliepimo mygtuką.
<St.S>: Klausau?
<NVB>: Na, aš čia vakarykščio skambučio...
<St.S>: Ir ką norėtumėte pasakyti šiandien?
St.Sebastian įdeda dėtuvę į pistoletą. Geras specifinis garsas
<NVB>: Eeeee... Aš numerį ne taip surinkau...
<St.S>: Suprantu.
St.Sebastian pasaudžia atlaisvinimo svirtelę. Spyna garsiai klakteli grįžusi į savo vietą.
<NVB>: Aš tikrai ne taip numerį surinkau!!! Dėde, nieko man nedarykit!!!
St.Sebastian pradeda juoktis. Pasako kažką panašaus į "tai pasistenk daugiau niekada nebesumaišyti", padeda ragelį ir juokiasi toliau.
Istorijos moralas. Geltoni stringai - juk tai šlykštu!