Socialinis ritmas
"Laimės pakabukas"

Aš turiu gerą draugą,tu nežinai jo,ir kaip visada pas jį aš užvarau,bet aš nežinau kaip gi jam taip atsitiko,kad buvo jo durys,jo durys atidarytos ir neradau aš nieko,visiškai nieko jo pusiau tuščiam bute beveik dar vaiko ir tiktai ant mažo stalo radau aš lapą šitą ir štai ką perskaičiau mamai parašyta :
"Mama,atleisk aš nenorėjau viso to ir nereikia jums visiems galvą laužyt dėl ko,nežinojau kaip kitaip atsisakyti viso šito,aš turiu galvoj gyvybę ir visą kitą,negalėjau egzistuot šiame liūdnam pasauly,galbūt tai tik man retai švietė saulė,aš negaliu gyvent kada žinau,kad šalia žudo,nei kada aplink taip daug,taip daug visokio šūdo ir ne tu galų gale kalta,kad aš galų gale ne toks ,kurį norėjai išauginti,tai aš tikrai atsimenu gerai,visai girtas tėvas mušė mus,o tu verkei,o verkdama tada apkabinusi mane tu kartojai :" Niekada tu toks nebūsi,niekada" ir aš atsimenu tai ir pamiršti negaliu,nors ir tave,ir tėvą aš vistiek labai myliu...

Atiduok prašau mano laimės pakabuką
Tam draugui, mano draugui, geram draugui
Jam bus šiokia tokia dovana
Atneš gal laimės daugiau,laimės daugiau.

Skaitai,nežinai ar aš rimtai,apsirikai tu,upėje aš guliu senai,ir aš norėjau padaryt kuo mažiau to skausmo,nors žinau,kad po žmogaus mirties jis seka paskui,kada buvau aš labai liūdnas,ar atsimeni tas dienas,aš maniau,kad pasaulyje aš esu tiktai vienas,bet aš nežinau kodėl aš negalėjau pasakyti ar kam nors išreikšti viso šito,mano mintys šiek tiek gal ir žiaurios,bet mano toks pasaulio supratimas vistiek ir kai aš norėjau su tavim vėl pakalbėti,nesuprasdavai manęs,sakei geriau tylėt ir kodėl jūs vyresni visi taip manot dauguma,kad jūs visad teisūs esat,ar gali atsakyt man? Aš nemanau,kad viskas yra tik taip,gyvenu,kol čia juk viskas buvo apskritai,bet kita karta,su kuria buvau išaugęs,liko gi ji,dabar ji liko be naudos,o taip yra gi per visą gyvenimą,kas nėra šūdžius ir kas net nevagia,neturi nieko,ar sutinki su manim mama? Žodžiu man nesvarbu kas bus ateityje,aš gi išaugau geras žmogus,deja...

Atiduok prašau mano laimės pakabuką
Tam draugui, mano draugui, geram draugui
Jam bus šiokia tokia dovana
Atneš gal laimės daugiau,laimės daugiau.

Ir štai laikas jau užbaigti šitą laišką, padaryk štai ką, man tikrai to labai reikia,atiduok,prašau,mano laimės pakabuką tam draugui,mano draugui,geram draugui,jam bus šiokia tokia dovana,atneš gal laimės daugiau...Viskas,pasakiau tau viską ką norėjau,galbūt per žiauriai taip,bet nenorėjau įskaudint tave ar ką nors kitą.Viso." Ir drebėt rankos pradėjo,kai apie tai perskaičiau netikėtai labai,geriausias draugas jam buvau,jis gi buvo iš mūs,o buvo jis pats linksmiausias,pats gražiausias,pats fainiausias,pats galų gale kiečiausias,džiaugsmingiausias jis buvo iš mano draugų,kodėl aš suprasti negaliu...

Atiduok prašau mano laimės pakabuką
Tam draugui, mano draugui, geram draugui
Jam bus šiokia tokia dovana
Atneš gal laimės daugiau,laimės daugiau.

O jį surado,buvo jis,kad tave,beveik supuvęs jau,nepažinčiau aš draugo,pakabukas jau seniai kabo ant mano kaklo,ačiū drauguži,man sekasi geriau...