Šiandien kitaip nei anksčiau (vakar, užvakar...), lyg ir geriau, nors tokių genijų prisižiūrėjau, kad net mažyte smiltele sunku pasijausti. Ko paklausi, to ir gausi... net baisu:) pasijunti toks senas nevėkšla.
- Be reikalo, - sako man vidinis balsas.
Tad užteks čia nerimaut. Beje, kur dingo mano paslaptingumas? Gal liepoj palikau... gal tik šiaip trumpam išėjo pasivaikščiot. Maniau, kad vakar per lietų grįš. Jis negrįžo. Bet užtat atėjo tai, ko nesitikėjau. Net ir dabar sunkiai tikisi. Mėgstu malonias staigmenas!:)

Dabar valgau. Negaliu dainuot. Vėliau. Jei užsuksiu, žinoma:) Na, gerai, gerai, žinau, kad lauksi. Tai iki susimatymo!:)