ir traukiniai vėluoja. tik kartais. bet vis dėlto. reiškia, pagal juos negalima nustatytį laikrodžio, kuris rodys, kada reikia eiti į mokyklą.
ir lukiškių aikštėj galima vis dar svajoti apie vaikystėj ten stovėjusį leniną. ir sakyti, kad teorinis marksizmas nėra toks blogas.
ir tos nerastos bernardinų kapinės nėra blogai. juk vilnelė irgi turtas.
ir trys vienodos salotų lėkštelės, už kurias nereikia palikti arbatpinigių. ir storpirštis juk padainuoja kregždę, jei labai nori. ir net sara bara bu dainuoja. ir tas braidymas vokiečių gatvės fontane (akies krašteliu tikintis nužiūrėt atvažiuojančią iš mergvakario).
ir šmc kartais neatrodo šūdo malimo centras. kartais (net nutrintom kojom). o drambliuose galima ieškoti darbo. ir geriant moterų arbatą šnipinėti, kaip to darbo reikia ieškoti. ir nutrintom kojom galima eiti toliau ir toliau.
ir, nusipirkus bilietą, pasidaro aišku, į kurį traukinį sėsti.
ir tada aš gavau drugelį.