Žinai, dienorašti, aš norėjau Tau kai ką pasakyt... Nesvarbu, kiek kartų aš kartočiau, kad esu labai nelaimingas, kad man nesiseka ar panašiai, žinok, aš iš tikrųjų esu laimingas. Laimingas, nes esu, nes gyvenu, nes turiu tuos kelis žmones (nors ir galiu juos suskaičiuot ant vienos rankos pirštų), kuriuos galiu pavadint draugais. Laimingas, nes galiu mylėt (prisipažinsiu, tik ne visada noriu...), galiu matyt saulę, sušlapt lietuj. Aš laimingas. Aš Tau dar daugybę kartų skųsiuos. Gal man iš tikro bus blogai (kam nebūna..?), gal aš iš tikro paliksiu vienas, bet aš būsiu laimingas, nes BŪSIU.
Tai tiek. Geros Tau popietės ir šilto vakaro. Man reikia dirbti.