Nusprendziau:
Iseisiu, negrisiu...
Vien save siam pasauly matysiu!
Pakilsiu ir skrisiu...
Kol mano saule nudegins man sparnus.
Ir tebunie kaip likimas man leme,
Net jei sirdis is skausmo apsiveme...
Ir tebunie kaip lemtis man prisake -
As vis tiek liksiu marga plastake!
Dar visko neissakiau, dar daug savy turiu. Net jei esu medis, kurio lapus pakas pirma salna. Tik gaila, kad ji nemoka skaityti, kad nesupranta lapu slamesio. Tik gaila, kad ruduo atejo vasarai neprasidejus.
Nusprendziau:
Busiu ir tikesiu...
Net jei laikas kasdien su manim kalbesis.
Lauksiu ir zydesiu...
Net jei del to tektu degti pragare.
Nes visada tikesiu zvaigzde:
- Mylesiu tave...
Ikius. Pasiilgsiu taves, dienorasti... Tu vienintelis moki klausyti. Kitakart as tau padainuosiu daina. Lauk manes, ismok laukt. As taip pat mokaus... Tikiu - ismoksi ir tu.