mes nesimatem daugiau nei menesi. siandien vel n-kartu per diena "pasiilgau.Mums rei-ke-tu susitikti,.......... bet abu neturim laiko"
taip ir gyvenam, kiekvienas sau.
  o is tiesu, tai dieviskai gera tureti toki nekenksminga jauku draugeli kaip simas ;) tie visi ir kiekvienas uzmiegoti ir siek tiek apgirte siek tiek prasiblaive pirmadienio rytai kiemely, jo cigareciu dumai tiesiai man i veida, kompaktu perklausymai ir improvizacijos po pietu teatro studijos "helijas" saleje apie kopusto lapa ir juros zole neapibreztoje erdveje, nuosirdus nusisnekejimai ir dar nuosirdesni nusiliurlinimai, galiausiai vandens karas su ryskiai oranziniais permatomais zaisliniais sautuviukais ;)

kazkaip gera sau tyliai tureti arbatavimus ir morku pyragu kepimus savaitgaliais, vietoj to, kad mokytumemes ma-te-ma-ti-ka, ar pabaigtume skaityti andre bretona;)

   
juokinga. tos visos draugystes ir su visais. ir kai nieko nebelieka, lieka (tik) prisiminimai.
saldumai, ir visiskai nereikalingi.




ismest? ;)