Metai. Tai daugybė valandų kažką padaryti. Daugybė akimirkų kažką pasakyti. Daugybė progų kažką pakeisti...

Ko verti metai, kai žmogaus nebėra? Kai nebegali nieko pasakyti, padaryti, pakeisti? Kai net gailėtis jau per vėlu...

Ištisų metų man prireikė, kad suprasčiau tai, kas pasidaro akivaizdu vos žmogui mirus. Ištisų metų man prireikė, kad subrandinčiau tas ašaras, kurias turėjau lieti ilgas laukimo valandas, persunktas nepakeliamo vaško ir baltų gėlių kvapo. Ištisų metų man prireikė, kad prisiminčiau tai, ką praradau...