F. Dostojevskis buvo vienas iš nedaugelio rašytojų, labiausiai veikusių XX a. literatūros, filosofijos, teologijos mąstytojus, Rusijos ir viso pasaulio skaitytojus bei kritikus. Dabar šis intravertas yra laikomas literatūros klasiku ir tikrai ne be reikalo.
F. Dostojevskis gimė 1821 m. lapkričio 11 d. Maskvoje. Jo tėvas, Michailas Dostojevskis, dirbo vargšų ligoninėje gydytoju, o motina buvo paprasto pirklio duktė vardu Marija Načiajeva. Fiodoras būdamas penkiolikos metų neteko mamos, o netrukus ir tėvo. Mokėsi namie, pensionuose, baigė karo inžinerijos mokyklą Peterburge.
1849 m. išleidęs savo pirmąjį romaną Vargo žmonės, F. Dostojevskis buvo areštuotas už dalyvavimą nelegalios M. Petraševskio bendrijos susirinkimuose bei už cenzūros uždrausto Belinskio laiško Gogoliui skaitymą. Mirties bausmė paskutiniu momentu buvo pakeista katorga ir vėliau tarnyba eiliniu kariuomenėje iki gyvos galvos. Vis dėlto po dešimties metų rašytojas sugrįžo į Peterburgą ir išleido apysakas Dėdulės sapnas, Stepančikovo kaimas ir jo gyventojai, romaną Pažemintieji ir nuskriaustieji, Užrašus iš mirusiųjų namų”. Kartu su broliu Michailu leido žurnalus „Vremia” ir „Epocha”.
Katorga ir sunkus gyvenimas turėjo daug įtakos F. Dostojevskio kūrybai. Jo kūriniuose žmogus visada ieško savęs, analizuoja savo ir aplinkinių žmonių gyvenimus, o ir pats rašytojas daugelio kritikų yra vadinamas racionaliu etiniu intuityviu intravertu. Jam būdinga savianalizė, didelis psichologizmas, gili filosofija. Kasdieninį gyvenimą F. Dostojevskis visada siejo su „amžinosiomis” žmonijos egzistencijos problemomis, todėl kūrybai būdingas minimalus buities vaizdavimas, ir gilus skverbimasis į žmogaus psichiką, idėjos dominavimas meniniame paveiksle, psichologinis groteskas, veiksmo dramatiškumas, detektyvinio romano elementai. Prieš skaitytojo akis – tarsi drugio krečiamo pasaulio vaizdas. Susigaudyti jame galima tik suvokus visumą, išgirdus autoriaus balsą.
Kūryba rašytojui buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, tačiau jis niekuomet dėl pinigų nevaizdavo to, kas jam pačiam neatrodė aktualu. F. Dostojevskis nuolat akcentuodavo rašytojo atsakomybę ir jo reikšmę visuomenei. Jis atskleidė savo politines, visuomenines ir etines pažiūras beletristikoje – apysakoje Užrašai iš pogrindžio, romanuose Nusikaltimas ir bausmė, Idiotas, Velniai, Jaunuolis, Broliai Karamazovai ir kt. Savo kūrinius leisdavo maždaug kas du – keturis metus.
Broliai Karamazovai buvo paskutinis F. Dostojevskio kūrinys – įtempto trejų metų darbo ir viso gyvenimo apmąstymų bei ieškojimų rezultatas. Romanas atskiru leidiniu pirmą kartą išėjo 1880 m. gruodžio mėnesį. 1881 m. vasario 9 d. rašytojas mirė.
Iki šių dienų F. Dostojevskis daugeliui yra neaiški charizmatinė asmenybė ir labai sunkiai suvokiamas rašytojas. Jaunoji karta dažnai išgirsta jo vardą ir numoja ranka – per sudėtinga, sena, nuobodu. Tokia nuomonė yra klaidinga – F. Dostojevskis buvo vienas iš genialiausių ir unikaliausių visų laikų rašytojų, o jo kūryba privertė susimąstyti ir pažiūrėti į pasaulį kitomis akimis ne vieną. Literatūros klasikas ir genialus intravertas, XIX a. rusų literatūros ir kultūros pažiba – toks yra ir buvo F. Dostojevskis.
Bibliografija:
Vienos moters istorija : (Netutė Nezvanova). - [Kaunas], 1940.
Lošėjas : romanas. - Kaunas, 1963 [kiti leidimai: 1939]
Užrašai iš mirusiųjų namų. - Vilnius, 1964.
Jaunuolis : 3-jų d. romanas. - Vilnius, 1965 [kiti leidimai: 1950]
Demonai : trijų dalių romanas. - Vilnius, 1997.
Baltosios naktys : iš svajotojo atsiminimų : sentimentalus romanas : viduriniam mokykliniam amžiui. - Vilnius, 1999 [kiti leidimai: 1938, 1962, 1987]
Mintys. - Kaunas, 2000.
Idiotas : keturių dalių romanas su epilogu. - Vilnius, 2003 [kiti leidimai: 1939, 1961, 1971]
Nusikaltimas ir bausmė : šešių dalių romanas su epilogu. - Vilnius, 2003 [kiti leidimai: 1929-1930, 1947, 1953, 1966, 1973, 2000, 2002]
Broliai Karamazovai : keturių dalių romanas su epilogu. - Vilnius, 2003 [kiti leidimai: 1960, 1976, 1986]
Vaikams : [rinkinys]. - Vilnius, 2003 [kiti leidimai: 1974]
Pažemintieji ir nuskriaustieji : 4-ių d. romanas su epilogu. - Vilnius, 2004 [kiti leidimai: 1941, 1953, 1957, 1967, 2003]
