Koks dangus
Ir jokia jokia debesiuko
Ir tavęs vėliai nebebus
Ir gyvenimas man nebrangus
Spalvotos sienos,pilkomis akyse tampa.


Koks rytas
Ir jokios jokios kitos mintelės
Ir tavo veidas,prieš akis
Ir negali priimti sprendimo gero
Ar eiti šiandien, į tavus namus.



Jėgų tai aš dar vis turiu
Bet jos kas, kiekvieną gražią dieną ,senka
Užteks tau jau tų sentimentų
Nes jie man skausmą,tik renka--
Kai tavęs nebėra
Jokios prasmės,viskas nebetenka...