Penktasis laiškas iš Tebeto

negaliu patikėt
negaliu
kad lietus tik klastotė.

ilgesys surakino kaip
ispaniški batai ar bostono
krabas laiko veidą nukreipęs
į dievą kurio nematau
tik voratinkliais traukiamą
dieną kaip dieglį apmaldęs
miegu ir sapnuoju sapnuoju
tą patį vis krantą -
nutolęs daugiau nei per trisdešimt žingsnių
sugrįžta laižydamas vandeniu kojas
ir slėpdamas dugną nedrįsta pažvelgt į akis