- Ar Paryžiuje kartais dar lyja?
- Nežinau, nežinau, mano mielas...
Kai pavidalai formas įgyja,
Kai šešėliai nuspalvina sienas,
Kada šviesos bulvaruose gęsta,
Aptaškytos purslų iš fontanų,
Tu žinai - tai seniai jau nuspręsta -
Mes nežadinsim miesto kvartalų,
Tik grakščiai taip nuo stogo ant stogo,
Tik lengvai taip nuo tilto ant tilto...
Ir prašau - negalvok nieko blogo,
Jei į tavo žinutę netilpo
Mano žvilgsnis iš šuolių programos
Ir ties keliais suplėšyti džinsai.
Tu teisus - čia tikrovės nė gramo -
Tą paliudys ir bundantys sfinksai,
Nes para vėl į rytą suskyla...
Po skėčiu mes suglausime sielas.
- Tai... Paryžiuje kartais dar lyja?
- Bet ar tai dar svarbu, mano mielas?..