bėgimas

aš pasiruošęs
prie starto linijos
sulauksiu akimirkos šūvio
į smilkinius
ir mesiuos rikošetu
į priekį

nebereikės pauzių
tarp nerimuotų žodžių
ar nubėgtų kilometrų
tas poilsis ne man
o Judo svoriui ant nugaros
sąžinės ciesoriams
iššieptais sidabriniais dantim
ramybės žudikams
ryškiai oranžiniais
nusikaltėlių rūbais
purviniems batams
ant durų kilimėlio
vardu siela

lyg kilpą netinkamą antikvarui
pasenusią kaip Ievos obuolys
Adomo gerklėje
tempsiu iš paskos
o ji kuždės
kad paliks mane
anksčiau nei atbėgsiu
prie finišo tiesiosios
kartu su žalčio atodūsiu
eilėraštyje