Neverkit pas kapą

Neverkit pas kapą ant smilgos Janonio.   
Nepulkit ant kelių žemiau už Žemaitę.     
Neleiskit keliu pravažiuoti Maironiui.
Vieni čia protingi, kiti apsiskaitę.

Visi už visus, o anas už Vienuolį,
tik vienas Biliūnas prieš vienišą Brisių.
Kampe „Pas Erlicką“ ant kamščio parpuolė,
poetas, kurio pavardės nesakysiu.

Turėjo jis marčią, o Vilnius Marčėną.
Be juoko kvatokit, rimčiau už Gavelį.
Gedėkit už Gedą ir skaudančias strėnas.
Pakelkit už Krėvę, palaistykit kelią.

Pakelkite Širvį, atimkite dalgį.
Įbriskit į Nerį, į čiulbančią Nėrį.
Ir vėl Šemerys Herbačiauską apvalgė,
„Metropoly“ krupniką Puida išgėrė.

Maldaukit Maldonio, bučiuokite kryžių,
kad saulę rytinę prašvilpautų Cvirka.
Sodinkit sodyboj, ne bulves – Avyžių.
Nepilkit Patackui: negali - pravirko.

Nevykit į Siriją Vytautą Girą -
jis savas prie stalo, už girą užmoka.
Migloj su žmogum Mieželaitis išniro,
kol vyrai Kybartuos citavo Rudoką.

Palikit pas Vaižgantą nuodėmes savo.
Plikai išravėkit usnynę Tilvyčio.
Paduokit beretę - žmogus užbuksavo,
kurio pseudonimas užstrigo lyg tyčia.

Nuskinkite Binkiui pavasarių šimtą,
o gramo, ar šimto neduokite Sruogai.
Gyveno gi kartą toks Juozapas rimtas -
kaip dzūkės gyveno iš grybų ir uogų.