Didžioji Šventė

Rytoj – Didžioji Šventė.
Pagaliau!
Visi pluša, kruta, gražinasi.
Namukai virsta kvapnių gėlių apgaubtomis
pilaitėmis,
gatvės primena Stebuklų Šalies
alėjas...

Man patikėta
Papuošti Pagrindinę Aikštę.
Ilgai  nesvarstęs, kimbu prie darbo.
Tai bus gražu!
Visi aikčios ir stebėsis,
kaip pasikeitė Aikštė – ji bus kerinti,
žavinga, stebuklinga...

Bet...

Šilkiniai kaspinai pinasi tarp kojelių,
kimba, kėsinasi pargriauti,
popierinės rožės glamžos ir
plyšta, neįgudusių pirštelių
kedenamos...
O balionai, tie nuostabūs balionai!
Jie tik švyst – ir ištrūksta iš delniuko.
Ir skrenda tolyn –
į Stebuklų Šalį...

Ei, mergaite, eikš, padėki man!
Aš juk tik
mažas
violetinis
dinozauriukas...