po to kai gyvensim
ilgai ir laimingai
ar neužaks
bedugnės širdys
atšipusiom nendrėm
su antgaliais švino
ar irsis mūsų pasauliai
be intakų
be žuvitakių
į minčių gerų nerštavietes
ar tekės ir leisis
žvaigždynai
nuo kaktos iki smakro
ar įtempsim bures
vėjui ūkčiojant
po dangaus skeveldrom
seniai seniai
trisdešimtoj karalystėj