Ant bažnyčios bokštų užsikorę
nukryžiuotą Žemaitiją apžvelgiam
atiduodam pagarbą
tuštėjantiems gandralizdžiams
Sunkų žvilgsnį
ant medinių saulių
pakariam
pūvantį atolą pievų
uodžiam
mirtume mes nukryžiuotoj Žemaitijoj
jei gandrai išvarlinėtas širdis nusineštų
mūsų vaikas dar ilgai
žemaitiškai kalentų