Žiūronai

Žiūrėti į viršų giliai
šventai išsikvėpus įkvėpti
tą silpstančią jėgą kuriai
šaltai ir valdingai paliepus
išsirita vienas po kito
žali karūnuoti žalčiai

į debesis

kantriai žiūrėti
ir nieko ir viską sujungti
nelyginant vaiko ranka
sujungia po tašką planetą
nelyginant kunigo žodis
sujungia per amžius ir trunka
aštuonias barstytas žiemas
o dvidešimt penktą rugpjūčio
išblunka

kaip juokas ar keiksmas

taip tyliai baimingai žiūrėti
kaip siekiančio pienės akis
nepastebi čiurlio virš lauko
kuris it drakonas ore
nužvelgia pavasario rytą
ir viską supratęs nukrinta
į duobę – nėra, juk nėra

jokio Pabudimo