... jau pusė syverto per paskutines tris valandas? O varge! Netgi jei būčiau laiku supratęs, kad duobėje esu ne vienas, negalvoti negalėčiau. Dievaži, bandžiau. Kai galų gale aptikau tave, supratau, kodėl skaitiklis įkyriai traškėdamas rodo didėjantį radiacijos foną. Savaime aišku, išsigandau. Savaime aišku, bandžiau nemąstyti. Savaime aišku, nepavyko. Sakai, kad ir tu išsigandai mane pamatęs?
Trakšt.
... ne, kol kas jaučiuosi neblogai. Tik esu pavargęs. Šiandien sukoriau ilgą kelią, tačiau man atrodo, kad nuovargis yra spindulinės ligos preliudija. O gal ir klystu. Reiktų mažiau apie tai galvoti. Tačiau lengviau būtų nekvėpuoti...
Trakšt.
... pirmą kartą nuo to laiko, kai įkritau į duobę, sujudėjai. Atrodai, drauguži, siaubingai pasiligojęs ir nepakenčiamai dvoki. Tikriausiai jautiesi taip pat beviltiškai kaip ir aš?
Trakšt.
... neliesk manęs!!!
Trakšt, trakšt, trakšt.
Gerai, gerai. Suprantu, ką nori pasakyti, bet būk geras, patrauk savo ataugas nuo mano galvos ir pasislink. Juk sakiau, kad dvoki.
Trakšt.
... aš nekaltas, ar aišku? Mąstau, vadinasi esu. Mes kitaip negalim, supranti? Mes visada mąstom. Netgi kai įsivaizduojam, kad nieko negalvojam. Neapsimesk, kad nežinai, ką? Jūs jau seniai apie tai žinot.
Trakšt.
Sakai, kad apmaudu? Kurgi ne! Man irgi... apmaudu. Aš mąstau – žudau tave. Tu miršti - skleidi radiaciją. Skleidi radiaciją - aš mirštu. Tobulas derinys kontaktui, ar ne? Tai sarkazmas, toks mūs mąstymo būdas. Gerai, gerai, atleisk. Nežinojau, kad tai tave veikia stipriau, nei kitos mano mintys. Galiu skaičiuoti, gal taip bus geriau. Vienas, du, trys...
Trakšt.
... trys tūkstančiai dvidešimt du. Trys tūkstančiai dvidešimt trys. O, šūdas, kaip įgriso! Galų, gale, koks tau skirtumas? Vis vien gausi galą, kaip ir aš. Geriau pasišnekam kaip dvi mąstančios būtybės, kol dar galim. Apie ką? Kad ir apie gyvenimo ir mirties prasmę. Cha, nežinojot, kas yra mirtis kol nesutikot mūsų? Tai ką jūs tuomet išmanot apie gyvenimo prasmę? Nesakyk, mes irgi žinom, kas yra meilė. Na, gal tai ir nebloga mintis, taigi…
Trakšt.
... Šeši syvertai. Mane pagaliau pradeda pykinti. Kai pradėsiu kliedėti, galiu prigalvoti visokių kvailysčių. Sakai, bus įdomu? Kažin, bet vertinu tavo sarkazmą... Ką gi, lik sveikas. Kodėl atsisveikinu dabar? Nes kai neteksiu aiškaus proto, negalėsiu.
Esu labai priekabus. Cia - viskas gerai. Minties suoliai logiski, emocijos pagristos ir suprantamos, pasakyta tiek kiek reikia, nei daugiau, nei maziau.
Kas tie syvertai? :)
nors siužetas iš Mylistos komentaro yra įdomus, autoriaus idėja - nė kiek filosofine prasme ne prastesnė, ir kaip miniatiūra realizuota neprastai; kažkelintą kartą skaitant gal ir matosi, kad galima būtų kondensuoti ir pridėti įdomesnių (taupių) štrichų, bet po 1-2 skaitymo įspūdis puikus
miniatiūra gera, nieko čia neprikibsi. Žinoma, man irgi norisi priešistorės, poistorės, konteksto ir antros serijos, bet idėja ne tokia, o tokiai, kokia yra, pastabų neturiu. Ir "trakšt" man patiko ir asminogas su visa radiacija=]]
Rūkyti nesveika. Labiausiai šiam kūrinėliui kenkia ne skaitytojų stovyklos ar autoriaus rūkymas, o tik Mylistos komentare paminėtas siužetas (nes yra įdomesnis už šį)...
Mano fantazija tai...pats supranti. Dauguma atvejų aš tiesiog galiu nepamatyti lemiamo kabliuko ;)
Ok, be fantazijų sukonkretinu:
1. Trakšt - esu tikras, kad šioje vietoje šitų dalykėlių turėjo būti daugiau. Galbūt "pokšt", "bumpt" ar kažkas panašaus. Sakykim prieš ataugų pasirodymą, neblogai (turbūt) skambėtų "šliurpt" ;]
2.Galima viską pritempti iki filosofinės fantastikos ar kaip tas pyragas vadinasi, tačiau nuojauta, kad sviestas-sviestuotas kankino nuolat. Idėja man patiko, ežiukas duobėje vis dar valdo pasaulį, galbūt....perspėju, čia mano mintis, bet po viso dialogo galimos trys eilutės iš trečio asmens žvilgsnio. Na žinai - kas atskleistų kažka labai netikėto. Sakykim įtikini skaitytojus, kad duobėje sėdi ežiukas, o iš tikrųjų pasirodo, kad ten meška :)
Миашкиукaз, tavo fantazija tikrai laki. Netgi per daug. Kitą kartą būsiu atsargesnis ir per daug erdvės jai nepaliksiu, dievaži. Gerai, kad bent St. Sebastianas, irgi nepatenkintas paliktom erdvėm, nenuklydo savo fantazijoje į, pavyzdžiui, LR seimo kavinę. Ten, ko gero, opozicija pozicijai ne ką mažiau mirtinai radioktyvi būtų.
Whatever. Priimu pastabas. Erdvės palikau tikrai daug, o ar per daug - nežinau. Galbūt :)
Spragt... Vis dėl to manyčiau, kad spragt. Kiek teko girdėti geigerio skaitiklių, jų balsą apibūdinčiau kaip spragsėjimą.:] Na, bet ne tame esmė. Patiko kūrinio idėja. Tačiau pačiam atlikimui kažko trūksta. Manyčiau, kad pagrindo po kojomis. Gabalėlis per daug išplėštas iš pasaulio - per daug tuščios erdvės ir laisvės skaitytojo fantazijai. Manau, kad pridėjus kelis papildomus žodžius būtų galima įsitekti ir viename puslapyje, ir kūriniui suteikti daugiau jėgos.
Beje, jei kūrinys netelpa į A4 formato lapą, visada galima pamažinti šriftą.;]
Nesimėtysiu jokiais balais, kurie realiai nieko nereiškia, tik pasakysiu savo nuomonę.
Pradėsiu nuo to, nuo ko visada griebiu katiną už kiaušų - ta plonytė tarp "blablabla" ir "fantastika", čia labai plona. Asmeniški aš, skaitydamas, įsivaizdavau iš Balbieriškio psichiatrinės pabėgusį Joną Napaleoną, kuris didelės ekstazės metu pradėjo iš proto eiti duobėje. Kitaip sakant - čia patobulinta "ežiukas duobėje" versija.
Man, bet tik man, trūko to didesnio pritraukimo prie fantazijos. Idėja, viską sutalpinti į vieną lapą, gera, išpildymas - ne. Suprantu, kad visa kita paliekama skaitytojui, tačiau kai paliekama per daug - vėl negerai. Turbūt didžiausia problema, kad veiksmas apie nieką - tų monologų gali ir nebūti, nes jie absoliučiai vienodi. Ir galbūt, bet tik galbūt, pats tą "trakšt" būčiau keitęs į įvairesnius žodelyčius, kurie parodytų kitas emocijas.
Ar nieko neveikiantis orus žmogus (tekstas su stiliumi bet beveik be idėjos), ar nesiskutęs beprotis, manantis kad išrado amžinąjį variklį (tekstas visai be stiliaus, bet užtas perkrautas naujų idėjų).
Kriterijus galėtų būti toks: iš ko labiau galiu pasimokyti?
Nieko itin gero. Stilius gal ir nieko, cituojant skaičius, "subtilus ir vientisas tekstas". Tik man tas vientisumas ir subtilumas neša į sterilumą, apskritai jokio stiliaus nebuvimą: gerai valdau plunksną, parašiau kažką iš grafomaniškos užgaidos ir padrėbiau rašyke.
Pati idėja - nesakau, kad bloga, bet absoliučiai ne mano skonio. Kažkam jinai patiks, bet man tai tiesiog ištrauka iš pokalbio, kuriam trūksta konteksto ir savitumo.
Jeigu šis tekstas būtų ilgesnis, jis nebetektų savo žavesio. Miniatiūros tokios jau yra. Man labai patiko, nieko netrūko, nieko nebuvo per daug, todėl ir įmygiau 5.
Flax
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.