Medinė dėžutė

Dovanoju Erato, tikiuosi patiks:)



Vienas geltonas smeigtukas.
Ech, kaip Bodelaire‘ui patiktų spalva.
Dar džiovinta gėlė, kaip vadinas
Seniai pamiršau, bet žavinga kadais
Buvo ji, Jus patikint galiu.
Vienas kaspinas irgi geltonas,
Gal tik pusė jo, gal tik siūlelis pablukęs,
Gal ir buvo ten jis. Kažkada.
Ir paveikslas iš medžio išaustas,
Taip popiergalį įmantriai pavadinkim.
Senos eilės ant jo, dar truputį kvepiančios meile,
Už vanilinius smilkalus išgaruoja ji kartais greičiau.
Kam tos eilės rašytos. Gal man. O gal tau, vienas Dievas težino.
Keli rašalo vingiai nuskandinti ašaringo poeto.
Darsyk žvilgtelt norėčiau dugnan tos medinės dėžutės,
Bet kažkur palikau ją kadais. Gal širdy. Gal savoj, gal... tavoj.