Mes išrašom lapus, išardydami mezginį sielos,
Savo nerimo raštą palikę už šventinio lango –
Grakštūs žodžiai lyg prietemos tango mažyčiai šėšeliai,
Kiek sutrikę nakties apkabinime rangos.
Slysta rasos advento nuo stiklo lėtai ir prasmingai
Ant palangių, kur vatos pernykščių eilėraščių klausės:
Tik skaitovai liūdni ir iš anksto klausytojai girdi,
Kaip nedidelės nuodėmės priešvenčio lapuose prausias.