Saldi ir nuovoki tyla nukloja kelia dulkėmis
Tą kuris vargina laukimu – į tikslą.
Ne tos akys šalia, ne jų gelmėje noriu skęsti...
Glaudi stiklą prie lupu, gomurį suvilgo ugnis
Ar šios girtos mintys pavirs šilku glostančiu sąžinę ?
Tavo keliones tikslas ? Koks jis? Kur link? Tyli...
Negali, ar nemoki kalbėti be saujoje spaudžiamo stiklo.
Kodėl prie tavęs neprisėda vaikyste ? Nepažystanti
Skrupulų, pasiryžusi sulaužyti taisykles. Kad pažinti.
Mėgautis keliukais ir klystkeliais, su nekantrumu
Skubanti link kryžkelių, be baimės paklysti...
Tu viską turi... tik bėgantis laikas, virto greitkeliu.
Taip norisi sustoti kelionėje, atsipusti, bet
Mums, tai neduota... ir tik retom akimirkom
Kai tampame Dievais, įgyjame teisę keisti...
Maršrutą, keliones tikslą ir atvykimo laiką.