Tau, Odisėjau

Visas pagundas lyg ranka pamojęs nuvaikė,
Mano Tesėjas, Heraklis, Amūras - visi viename,
Ir jaunai Erato sielai besaikei
Tapo ramu ir saugu nejučia.
Jos pakrikusią meilę ir geismą beribį
Jo krūtinės kaitra nugalėjo,
Ir užmetęs tinklus šis žavus Odisėjas
Jauną kūną sirenos vien sau paturėjo.

***

Kantri it Penelopė
Slaptinga kaip Sirena
Gražioji Kaliopė
Sugundo Odisėją.

Jo kūną iškankintą
Balzamais pavilioja,
O vyrišką budrumą
Amūras nudaigoja.

***

Kuo tu bebūtum - Merkurijum ar Dzeusu,
Lydėsiu lauksiu ir mylėsiu.
Būsiu tokia, kokios reikės - Izidė, Nikė, Venera.
Kada prireiks, pabūsiu tavo Leta.
Esu šalia, kada manęs nėra.
Raudoną siūlą tau įduosiu
Ir žėrinčią sidabro špagą,
O bučiniu svaigiu pavogsiu
Tvo libido. Jo seniai man maga.