Mano meilės užteks visems

Atsikėliau šiandien, ir jau žinojau, kad diena bus gera. Gal dėl vakar žiūrėto filmo „Hard Candy“ (“Ledinukas“), o gal dėl įaudrintos vaizduotės po rašyk. lt pasiskaitymų ir pirmojo pačios viešo rašinio, ryte buvau nevaldoma. Murrr. O paskui, po kvepiančios arbatos Pu-Erh (kvepiančios - tai nereiškia, jog skaniai), sėdau prie „laptopo“ (kai VLKK patvirtins šio žodžio lietuviškąjį variantą, būtinai vartosiu, nes kol kas ortografiniai neatitikimai trukdo kalbos lakumui: laptop=nešiojamasis komputeris... ne kas, nors mus taip mokė). Sėdau ilgam, nes pamaniau, jog toks nuostabus pasaulis ir viskas taip rožiška! Taip panorau būti banali iki saldumo. Nes meilė - niekada nebus banali ir atsibodusi: ji valdo pasaulį, kuris apie ją sukasi. Nes „all we need is love“ (uoij, kaip saldu).

Iš ties tai labai paprasta pasakyti tai, ką noriu. Užtektų vienos pastraipos. Bet neee, aš jau taip įpratusi visada viršyti limitą. Ir kai kiti gaudavo blogesnį pažymį dėl neįgyvendinto reikalavimo parašyti 147 žodžių kompoziciją, man mažindavo už perteklių. Na, ir išsakyk mintis tema: „The advantages and disadvantages of death penalty“??? Aš knygą prirašyčiau, o čia 147 žodpalaikai:)) Užtat dabar rašau kiek noriu. Ir tema dabar jau kita. Advantages of loving everything around. Jesus! Koks patosas!

Man šiandien gera. Ryte laimėjau M1Plius marškinėlius. Na, dar neatskambino man atgal, tik numerį užsirašė, bet tikiu, kad tuoj paskambins. Negalėjo likti nesužavėti mano ekspromtinio žinių pliūpsnio apie graikų mitologiją. Minotauras ir Ariadnės siūlas. Net smagu, kad mokyklinės žinios neišblėso. Ir tokia gundanti man visa ta mitologija... Eičiau pati į tą Minotauro urvą, nereiktų net tempti kas 9 metus. Pats spiegtų paskui išsekęs. Chi chi chi (Kaip nemėgstu virtualių emocijų.. bet norėjau pasakyt, kad šyptelėjau kandžiai:) Nes paparasčiausiai meilė nebetelpa krūtinėj!

Meilės rūšių begalybė. Man asmeniškai mieliausios yra Meilė gyvūnams, mamos meilė kūdikiui, meilė tarp vyro ir moters bei meilė gamtai, pasauliui, mokslui. Svetima man meilė pinigams, silikonui (čia metafora apie viską, kas dirbtina), buteliui ar beribė meilė sau. Aš galiu mylėti kiekvieną gyvūną (išskyrus vorus ir nuodingus bestuburius. Yra dar pora išimčių), nesugadintą vaiką, romų senelį, dalykus, kuriuos mokausi, ir vyrą, kurio trokštu. Visomis prasmėmis. Galiu mylėti daininką Mino, kurio CD vakar nusipirkau, nes jis ant visų, kad ir nedideliu tiražu išleistų CD, pasirašė RANKA. Už tai, kad jis gal ir nekoks italų kalbos dėstytojas, bet man meilę Italijai tik sustiprina. Myliu pasaulį siaurąja prasme, nes plačiajai dar turiu subręsti. Užtat visa, kas mane supa, gali tikėtis mano meilės. Tik parodyk, kad Tau jos reikia, ir atrieksiu didelį gabalą (nebežinau, ar šis žodis norminis lietuvių kalboje). Pasakyk, kad ir aikimis, jog Tau reikia rūpesčio, paguodos, draugiškumo, ar švelnumo. Jei kažko daugiau, teks pakalbėti atskirai, nes intymių paslaugų neteikiu:) Suskėliau, kaip kokia gatvinė. Na, bet kalbu rimtai. Bent iki šiol.

Mano meilė neturi laiko pojūčio! Jai nesvarbu, kiek Tau metų: 2 ar 52. Ir prieš kiek metų Tave paskutinįkart mačiau: ar vakar, ar per Kalėdas eidama į bažnyčią sutikau ir nuraudau, ar per pamoką 7klasėj, o gal Tavo akys sužavėjo šokyje ir virtualiam flirte... O gal Tave sūpavau glėbyje ir bučiavau švelnučius plaukelius, ar glosčiau kailiuką ir šaukiau ciu-ciu, o gal mokiausi, paėmusi knygą ir stebėjausi: kas taip parašė? Tikrai nesvarbu. Nes meilė nepripažįsta taisyklių. Pasakyk man: tu negali mylėti, ir tai prilygs degiojo skysčio pliūpsniui į laužą. Nes jeigu jau myliu, tai Tikrai ir Stipriai. Bet ne savininkiškai. Net bijau kartais, kad savo ateities vaikams leisiu per daug, nes Meile man lygu Laisvei... Sakysiu: gerai, dukryte, tikrai nieko baisaus, jei su tuo 25 metais vyresniu dėde nueisi į pasimatymą. OMG. Kas laukia mano vaikų? Bet šalia savęs turėsiu tą, kuris mane pristabdys. Už tai jį ir mylėsiu amžinai, už racionalumą, už ramumą ir stabilumą. Nes aš - tai yo-yo. Aukštyn-žemyn, pirmyn-atgal. Ir taip kiek save prisimenu. Bet mano meilė negrįžtama. Jei jau myliu - žinok - ilgam. Jei pamilau Tave mokyklos suole, tai ir saugosiu tą jausmą širdy metų metais. Jis keisis: bręs, mutuos, augs ar nyks, bet bus. Arba jei sužavėjai savo gilių tamsių akių žvilgsniu tada prie žvakės paryčiais, laikysiu tai it dovaną, kurios pamesti neleidžia visos gyvybinės jėgos. Taip, taip, tookia sentimentali esu. Tuoj išsitrauksiu kiaušinio lukštą mūsų pirmojo kartu nulupto kiaušinio. Arba Tavo plaukų sruogą, slapta nukirptą, kai buvai nusisukęs. Prieš 47 metus.:)) Cha cha. Na, bet man gera jus mylėti. Nepykstu, jei laikot pakvaišusia, ar kokia Jehovininke (nes jie, atseit, visus myli). Man tiesiog gera širdy. Jei nebus gera, rašysiu Jums ir prašysiu išrišimo. Gal padėsit.

O pas kunigą neisiu. Norėjau, bet nebeisiu. Pabandžiau įsivaizduoti save, į langelį sakančią (tikiuosi nebūsiu palaikyta šventvage): -Dangiškasis Tėveli, nusidėjau daugiausia mintimis, nes dirbti nedirbu, o apsileisti neleidžiu. Pažeidžiau 6 ir 9 Dievo įsakymus (omg, tie skaičiai 6 ir 9 mane pribaigs), nes pasirodė per maža „to“ ir per daug meilės širdy. Galėčiau padaryt laimingą kiekvieną!!!  -Na, pasakok, dukra, kokios ten pas tave mintys galvelėj. -Na, norėjau..., su...., ir dar su..., per..., ir vos ne..., nes... . Bet jaučiu, kad greitai neatsilaikysiu pagundoms. Jaučiu, kad Edeno žaltys jau baigia mane supančioti ir Uždraustasis vaisius pats rieda man į dantis. O burna tik prasiveria...

Gerai gerai, einu sukalbėsiu septynis „O šventas geisme ir meilės šaltini! „ (Čia mano asmeninė malda). Ir gal dar 30 rožinio rutuliukų, nes draugė ji parvežė iš Notre Dame. Iš Paryžiaus, meilės miesto. Kur kiekvienas žolės stiebelis spinduliuoja aistrą ir nesumeluotą geismą. Jau nebekalbu apie atitinkamus rajonus. Na, bet aš ne apie tai. Einu paklausysiu Gainsbourgo „Je T'aime... Moin Non Plus“ ir pažiūrėsiu dešimtą kartą „Ledi Čaterli“.

Au revoir
Vi amo