Vyrams

(Lengvas humoriukas)

Nors jūs mažiau, pasaulio jaučiatės valdovai,
O moterys tiktai prie jūsų kojų.
Bet mes kartojam sau lyg poterius,
Mes ne žemiau, mes - moterys ir motinos!

O, kas iš jūs ištars: „Esu aš tėvas!? “
... Tėvystės nenustatė netgi Dievas!
Ereliais jaučiatės, padangėm sklandot,
Paskui kiekvieną dailią žąsį traukiat bandom.

Dėl šito net nemanot jaudintis.
Jums taip patinka veistis, daugintis...
Pasėję sėklą net skurdžiuos dirvonuos,
Dievais pasijaučiate ar bent ponais.

Nerūpi moters protas ir dvasia,
Tiktai instinktai glūdi jumyse.
Neverskit mūs kartot kaip poterius,
Kad tikra meilė tik tarp moterų.

Nes, jei ieškosi gero vyro, gausi špygą,
Jie įrašyti į Raudoną knygą,
O, jeigu rasis koks, dorai augintas,
Tas jau žieduotas ir grandinėm prirakintas.

Todėl, bambėdamos keiksmažodžius ar poterius,
Po žemę vaikšto vienišosios moterys.
Jų vizija: šviesus pasaulis,
Nes juk ne visi vyrai yra kiaulės!