už varpo gausmą šiąnakt
jūros kvėpavimas garsesnis
atodūsiai po oda vaikšto
nutyla paukščiai
dangus pasilenkia
ir leidžia jūrai
veidą prausti
tik vėjas
tas vienišas vėjas
vėl pėdas ant smėlio
skaičiuoja
ir bando atspėti
kas dviese nuėjo
o kas tiktai ilgesį
vedės už rankos