Sapnograma Lietuvai

Lengvutė poetinė plunksna, minčių oreivystė
išaukština Tavo didybę, sveikatą ir negalią.
Esi kaip mama, kuri supo naktim, noriai vystė,
tikėdama savo vaikais, išmaitinus jų begalę.

Ramina mane tyliai tekančios upių lopšinės,
kai vakaro vaiskų raudonį lukštena miegapelės.
Kodėl nesišypso šiltai brolis brolį pažinęs?
Vis pešas, pavydi – gyvena kaip Kainas ir Abelis.

Aštrėjanti vizija titnagu žiežirbą skelia,
liepsnoja abiem kryptimis – artima ir distaline.
Pražysta vienybė, lydėjusi Baltijos kelią –
vėl Rygoje spurda dvasia, ima plakt širdys Taline.

Viltis dar gyva – atsibus gal pilėnas, gal Vytis,
pažadins iš miego garbingas visų numylėtinis.
Šlaite susispietusios melsvos žibuoklių galvytės,
ir auštantis rytas nėra toks skausmingas, toks lėtinis.

Lietaus krašto žmonės vėl tampa vieni kitiem svarbūs,
lig šiolei lindėję įkalinti ledo skulptūrose.
Tas magiškas trejetas: vėliava, himnas ir herbas
atgimsta auksinėse tautinio derliaus kultūrose.