Nelauktas

Vadinasi, šitaip. Gerai. To reikėjo tikėtis -
Tušti horoskopai, prognozės. Bet šito nelaukiau -
Dangus pralaidus tarsi moliu neišteptas rėtis
Leis juodvarniams tūpti ir merkti sparnus man į plaukus.

Sakai, aš naivi? Ne daugiau, negu klystantiems leista.
Kai katės virš miesto papjaus nuvaikytą mėnulį,
Dievai, atsimink, dovanos tau nuodų, o ne vaistą -
Gerai, kad nors jie milimetrinę sąžinę turi.

Ir gatvės nutils, kai praeivis sušuks: „Tu parduotas!",
Nors niekas nepirko tavęs (bet juk pats daug kam siūleis).
Pasąmonę raižo aorton įstrigęs akuotas -
Ištrauk, jei pakanka drąsos, ir suirs sapno siūlės,

Ir lapai pabirs į rudens nebesaugomą aikštę.
Tu nori pabėgt? Tau baisu? Net fontanai pravirksta...
Galiu, jei prisieksi, kad niekas stogais nebevaikšto,
Suleisti latakais tave į liepsnojantį švirkštą.

Tiktai pelenų neskaičiuok - nusideginsi delnus,
Užspringęs žarijom iškosėsi lietų prieš švintant.
Ir kai nebelauksi - lašai, išdavikiškai švelnūs,
Pabels į akis. Tu dar čia? Atsiliepk! Užrakinta.