*

nedaug tiesą sakant ir buvo
truputėlis plaukų, -
galima sakyti tavęs

gėrėm balintą kavą
iš vienkartinių puodelių
sakei tokie indai nedūžta
išplovus gali dar naudotis

mari, mūsų dūmai vis pažeme
vis po žeme apsiverčia

vorai sau nusiverpia miglą
ir atrodo kad miesto nelieka
ir atrodo kad miesto nebuvo

palei suolą žvynų kauburėlis-
žvejo pėdsakai, jis
į mažą geltoną knygutę
surašo savižudžius

mūsų vardai ten, mari,

įspausti seilėtais pirštais
antspauduoti kavos tirščiais
patvirtinti nuorūkom

ar galvojai kada,
kad taip nedaug reikia-
truputis plaukų,
tad galima sakyti tavęs

ir kalbėtis beveik nebereikia
tik akimis:
išvok man tą knygą

-- nespėsiu.