Pamiškie

Dėinas rodėnėns, kol saulelė švīstiuo
Īr be gala jaukės, vėrpulingā tėrštas
Ė paukštāti medie da gali išvīstė
Ė gėismelė trumpa da gali išgėrstė

Iprastās takelēs etont kor i mėška 
Lapu geltuonybė daža vėsa pluota
Nu mėgluos krūmalē rytmetēs pablīškė
Vuortinkliu sėitelēs kāp stuogās apkluotė

Pamiškiū suodības suodnās aplipdītas
Kvep baltā rauduonė vuobulā iš tuola
Kamėnā ė sėinas iš rauduonu plītu
Gėrgžd i balta berža svėrtės atsikuolus

Trīkšt šaltėnēs žemė vingoriau griuovielis
Gali atsigertė, prakaita nuplautė
Tvėsk da pėivuo baltas rodėnėnės gielės
Barsta siekla rodā nugruzdiejus plautė

Tarp baltū kamienu jauna beržynelė
Pri pat lauka krašta kor žemesnie vėituo
Kor minkštuos kerpelės ont žemė prižielė
Stīpsa rauduonikis unt stuoriausio rėito

Ė akis itėmpės apveiziek aplinkou
Anėi miegst supoulė po kelis išlīstė
Ė kap žmuonis saka – dvilimkā sulinkė
Če ė būs surėntė grību karalīstė

Ė nuvargus griši pėlna krieži tėmpus
Kursi kuknie ugni ė večerė ruoši
Ė uždegus sena žibalėnė lėmpa
Kirsi skani grība ė posėnė kuošė