Užmerktomis akimis

Susėdom aš ir tu ant akmenų prieš srovę
Įmerkę kojas į upelio brastą
Nakvišų sultyse  rankas pasidalinom
Išslydę tarppirščiais panaktinėti

Po pat langais sudygę saulių vėsios akys
Prižiūri pamatus kai šiltos naktys
Abu mes bėgam nenujausdami likimo
Tik šiltą gėlą gervuogių krūmynuos

Nupiešiam spaudulius pėdom ant smėlio
Krituolius liūdesio susirenkam po kriauše

***********************************
Toks savitas tas vienišumo jausmas
Įrėžus lūpas skylančio puodelio saujon