laiškas

sender: mnemosina  mne@titan. com
to: dionisius  goatsong@foreveryoung12. org


Subject:  RE: <none>







pasaulis kartais būna pats sau fotošopas.
dabar, kaip vaizdą rūko tvarsčiai apvyniojo,
pradingsta portikai, triglifai ir metopos,
statulos stingsta.
                          beje, senai tavęs nebesapnuoju.


jaučiu – prisiminimai, nokę tarsi vaisiai, nyksta neragauti.
ir laikas nuteka per nugara sunkia gyvate,
bet ši tekmė negydo – apsigauti
mes nesame nei mokyti, nei pratę.


dabar, kai švinta ir aplink tiktai daiktų skeletai,
architektūra darosi baikšti ir nuolanki, tarsi mergaitė nusimetusi suknelę,
imu pati su savimi kalbėti apie tai, kas nutylėta,
jau išgyventa, pamiršta, bet vis dar gelia.



siunčiu tau, mielas drauge, medų, skausmą, lietų.
lengva ranka, bet rūpestingai suvynioju siuntinį į vatą.
dabar, po laiko, suprantu:  atstumai tiktai optinė apgaulė.
už lango spjūvių iš dangaus staccato.

išsikalbėti niekad nevėlu, bet pavėlavusiems belieka kaulai.
ir dar – galbūt  - įmūryti į dangų amžinųjų miestų siluetai.