dedikuotas:
sese,
išlankstyk iš eilėraščio gervę
ar kokį kitą skraidūną
mudvi numirsime, sese,
paišydamos debesis
ir jie veidus keisti nustos
vaikai vis matys tuos pačius gyvūnus
lietūs vis lis į tuos pačius sodus
ten atsiras
keletas naujų ežerų -
tai motinos šūkčios berniūkščiams
skabantiems svetimus obuolius
du ežerai tavo akims,
mano akims du debesys, sese
ten bus žuvų, ten bus daug žuvų
ten žvejo sūnūs tarsi nuskendę
gulės šalia mudviejų, sese,
jų pirštai nedrąsiai
slidinės mūsų lūpomis
kol meldais pavirs žvejo sūnūs
žvejo dukterys suks dūdeles
kvies žuvelius žvejui į tinklą
kai mudvi numirsime, sese,
aš tapsiu žvejo tinklu
tu žvejo dukterimis tapsi, sese
žvejo dukterys
ežerus pieš
ežerai
mainysis į debesis
mūsų gyvenimas, sese - to paties lapo dvi pusės
sese, mūsų mirtis - to paties paukščio kritimas
sese, tu paukščio širdis
o aš plunksnos