*

dabar jau baisu.

tavo rankos panašios į plutą
tos duonos kur laužėm ir valgėm
darda girnos lyg nieko nors būta
vienumos ir mirties be išganymo

dyla knygos bet tarkime dangūs
kada angelas plunksnomis kosti
ir apsiveja rankom rožančių
ir už valgį dar sukalba poterius

mano dievas nemokamas– kelkis
krinta odos ir rūbai sutirta
būta skausmo sakykime meilės
jau visai nesvarbu– šitaip švinta

taip į lietų suguldomos galvos
taip bejėgiškai pirštai nusvyra
nebereikia sakau nebereikia
bunda moterys miestas nutyla