Vienuolika minučių

Romanas “Vienuolika minučių” – tai bene septintoji lietuvių skaitytojų pažintis su šiuo metu vieno populiariausių brazilų rašytojo Paulo Coelho kūryba. Ištikimieji šio autoriaus skaitytojai, kadais apžavėti biblinės tiesos apie neišvengiamybę interpretacijos (“Penktasis kalnas”, 1998), Rytų išminties kupinos istorijos (“Alchemikas”, 2000), dviprasmiškas situacijas sprendę vadovaudamiesi sentencijų forma pateiktomis mintimis (“Šviesos kario vadovas”, 2003), per kiek tiesmukiau didaktiškas istorijas (“Demonas ir panelė Prym”, 2002; “Veronika ryžtasi mirti”, 2003) ir kt. atkeliavo iki gana ambicingo autoriaus  užmanymo – siekio atskleisti sakraliąją sekso ir meilės prigimtį – 2004 m. VAGOS leidyklos išleisto dar vieno P.Coelho romano “Vienuolika minučių”. Kad ir kaip nesinorėtų užrūstinti šio autoriaus gerbėjų, drįstu teigti, jog pasirinktas, deja, pats “nedoriausias” kelias, t.y. nuo kokybės akivaizdžiai žengta link kiekybės. Kiekybe įvardinu ne leidinio tiražą (nors žinant, jog knyga perkamiausiųjų dešimtukų viršūnėse, tinka net ir šioji žodžio prasmė), veikiau “tiražuojama” pati autoriaus pavardė, kuri jau knygos viršelyje užima nepalyginamai svaresnę poziciją nei “palubėje” pakibę, spalvų fone ištirpę, pavadinimo raidelės. Spekuliacija kultinio šių dienų rašytojo pavarde, o už jos – bulvarinio skaitalo, pigaus meilės romano turinys.

Siužetas galėtų padrąsinti nebent ketinančias, bet vis nedrįstančias pradėti verstis prostitucija naivias mergaites. Mat vienu sakiniu perpasakota istorija skambėtų maždaug šitaip: jauna mergina, nuobodžiai stumianti dienas neperspektyviame provincijos užkampyje, vieną dieną paplūdimyje pastebėta turtingo pono, ieškančio šokėjų naktiniam klubui, ryžtasi nuotykiui vykti į išsvajotąjį didmiestį, kur, dirbdama prostitute, sukaupia ne tik nemažai pinigų, bet ir atranda didžiąją gyvenimo meilę, be kita ko, žinoma, turtingą ir gražų. O sakraliosios sekso ir meilės prigimties šiame romane tiek, kiek per vieną naktį su atrastu mylimuoju patirtų orgazmų.

Nepaisant visko, myli lietuviai Paulo Coelho. Ir į “Knygų mugę” kvietė (neatvyko, deja), ir įvairių sutarčių pasirašytų esama (turiu galvoje “Dialogo” bendradarbiavimą su šiuo autoriumi), skubėjo ir VAGA įsiteikti skaitytojams. Netgi pernelyg skubėjo, ką įrodo nesyk žodžiuose vietomis susikeitusios raidelės ir kt.

Nepykčiau taip, jei būčiau sugaišusi “žadėtas” vienuolika minučių, betgi 245 puslapiai...