Baltosios naktys

Fiodoras Dostojevskis – unikalus, genialus, gilaus filosofinio mąstymo žmogus, XIX a. rusų literatūros ir kultūros pažiba. Jo romanai yra gana sunkiai skaitomi ir suvokiami ne kiekvienam. Kai kurie žmonės F. Dostojevskio kūrybą dievina, kiti – nemėgsta, nesupranta ir nepateisina. Trumputis romanas „Baltosios naktys“ labai skiriasi nuo kitų šio rašytojo darbų.

„Baltosios naktys“ - dramatiškas, paprastas, sentimentalus, bet jokiu būdu ne banalus kūrinys. Siužetas yra tikrai nesudėtingas ir suprantamas kiekvienam skaitytojui – keturios baltosios naktys vienišo žmogaus gyvenime. Pagrindinis veikėjas atsitiktinai susipažįsta su naivia ir jauna mergina vardu Nastenka. Jiedu susidraugauja, vienas kitą guodžia ir kas vakarą susitinka toje pačioje vietoje – krantinėje, kur Nastenka vis laukia sugrįžtant, prieš metus ją palikusio, mylimojo. Veikėjų bendravimas labai gražus, jausmai be galo rafinuoti, tvardomi ir kilnūs. Knygoje gausu romantikos, sentimentalių žodžių ir frazių, kas nėra F. Dostojevskio kūrybos bruožas, tačiau tai neužgožia šio autoriaus kūriniams būdingo gilumo, dramatiškumo bei tragizmo. Romano pabaiga gana netikėta ir jautresniam skaitytojui gali smarkiai suvirpinti širdį.

„Baltosios naktys“ – per porą valandų įveikiamas kūrinys. Nepaisant to, skaitytojui jis duoda labai daug. Perskaičius romaną norisi sėdėti, žiūrėti į vieną tašką ir mąstyti. Toks yra F. Dostojevskis.