Literatūrinėje rašyk.lt svetainėje galima talpinti įvairaus pobūdžio tekstus: fantastiką, esė, prozą, kūrybą vaikams ir kt., populiariausios, žinoma, eilės. Eilėms lygių nėra, bet šiandien ne apie jas, bent ne apie šį skyrių. Atrodo, viskas lyg ir aišku. Tačiau yra dar viena paslaptingo pobūdžio skiltis, gal net ne skiltis, o dėžė, Šiukšlių Dėžė. Gyvenime joje atsiduria susukti popierių gniužulėliai – nepavykę juodraščiai, gyvi kūrybinių kančių liudininkai. Bet kokį vaidmenį Šiukšlių Dėžė atlieka čia, virtualioje erdvėje, kai tie kūriniai iš esmės niekaip nepranyksta? Kokie kūriniai joje dažniausiai talpinami, kodėl? Šiukšlių Dėžė, na, solidumu lyg ir nekvepia, bet gal čia veriasi kiti dalykai.
Šiukšlių Dėžės gruoblėtumą ir nenugludintą žavesį pagal skelbiamų kūrinių skaičių aplenkia tik neprilygstami šilkinių eilių audeklai. Paradoksalu, bet ir Šiukšlių Dėžeje mes dažniausiai susiduriame su eilėmis. Tai gal tai kitokios eilės? O gal į tas pačias eilės tiesiog kitaip žiūrima? Gal tai susiję su eksperimento laisve ir neįpareigojančia aplinka, gal tai, jog nereikia spraustis į siaurą ir gal iš mados kiek išėjusią žanro suknelę? O gal lemia psichologiniai faktoriai: nepasitikėjimas savimi, nes Šiukšlių Dėžė lyg ir neįpareigoja rašyti gerai ir atrodo, jog galima čia dėti, kas užėjo ant seilės, visokį š.
Keliu šiuos filosofinius klausimus, kai man topteli neįtikėtinai kvaila mintis paklausinėti pačių rašykų, o ką gi jie mano apie Šiukšlių Dėžę, iš esmės klausimai buvo du: kodėl savo kūrinius talpinate Šiukšlių Dėžėje ir ką manote apie joje esančių kūrinių kokybę. Arba. Kodėl aplenkiate šią rubriką? Štilis. Bet štai pirmieji atsakymai, Littera, ZRZ žinoma kaip zirzulė, Žilis, Van, Vidmantas Nuolaida, kapt, begemotas, Degtukas Arbatinis, Macte animo (tai vis vartotojų literatūriniai pseudonimai), ir pasirodo, kad ta Dėžė karšta, įkaitusi iki baltumo – teko man ją paleisti iš rankų idant negaučiau III B laipsnio nudegimo, o su ja kartu ir savo mintis. Tokiomis akimirkomis supranti, koks vis dėl ribotas esi žmogus. Pateikiu keletą įdomesnių atsakymų:
ZRZ: „Man kažkaip nekyla noras viešai publikuoti savo šiukšlių dėžės turinį, o išanalizavusi kitų patirtį, pastebėjau ryškią tendenciją: kuomet šiukšlynas mintyse, tai ir mintys šiukšlyne <...> Mano manymu ji reikalinga: po rašomuoju stalu, virtuvėje, rūkomajame, koridoriuje, gatvėse peronuose, prieplaukose, autobusų stotelėse, poilsio aikštelėse ir panašiose vietose, bet tikrai ne kultūringos bendruomenės kūrybos publikavimo erdvėje ;)“
Van: „šiukšliadėžė tokia pat gera kaip ir eilės kaip ir fantastika kaip esė kaip proza ir t.t. tereikia kad geri autoriais geras kategorijas išnaudotų gerai. asmeniškai aš talpinu į šiukšliadėžę dėl kelių priežasčių. pirma tai gražiau skamba. antra mažesnis kūrybos srautos todėl didesnė tikimybė kad paskaitys :)). trečia pats tvarkau šiukšlinę. ketvirta na galbūt kai kurie kūriniai neatitinka kitų kategorijų reikalavimų ar kaip čia.“
Žilis: „<...> dėl šiukliadėžės pasisisakau kategoriškai, ten patalpinti kūriniai netūrėtu būt vertinami balais, tai kas šiandien yra - absurdas, todėl visi geresni - ten.“
begemotas: „šiukšlių dėžės paskirties aprašymą galimą rast. savo rašliavą begemotas deda kai manau jog tai silpna ir neaiškios kokybės rašliava. ten kūriniai didumoj yra stiprūs nes kiti deda kaip savotišką protestą.“
Houldenas: „<...>Dedu į ją tai, kas, mano supratimu, sulauktų prastesnio įvertinimo (pastaraisiais metais tai tik ir darau), tai, ko visgi nesinorėtų dėti į dienoraštį, jei yra nors mažutė nuojauta, jog tai gali turėti ambicijų į kūrinį, tuos kūrinius gal būtų galima pavadinti ir bandymais, pratybom. Ir dar (čia jau ypač aš) į Šiukšlių dėžę dedu tai, ko negalima būtų priskirti jokiam kitam rašyke esančiam žanrui, pvz., „Nuotrupas“. <...>“
Macte animo: „Net tokios minties nebuvau suradusi. Mėgstu tvarką, gerbiu kūrybą ir skiriu jai atitinkamą skyrių.“
Degtukas Arbatinis: „<...>Aš į šiukšliadėžę metu tik tai, kas man atrodo neverta jokios kitos kategorijos. Pati šiukšliadėžinių kūrinių stengiuos nepeikt (nes mano galva, ta kategorija tam ir sukurta, kad mestume ten šlamštą). Kartais būna, parašai ką nors artimo, mielo, savito, bet nepakankamai gero, kad tilptų į "eiles", o išmest irgi nesinori. Tada švyst į šiukšliadėžę - ramu, nes kūrinį kažkas perskaitė ir tuo pačiu nieks negali burnot, kad suknistai rašai, nes juk kategorijos pavadinimas pats už save kalba. Tik man atrodo, jog kartais rašykai per griežtai vertina šiukšliadėžės turinį. Aš jam linkus būt atlaidesnė.“
Vidamatas Nuolaida: „šiukšlių dėžė susiformavo labai natūraliai. Niekas specialiai jos nekūrė tokia, kokia yra. Ji neprigijo pertrauka.lt svetainėje. O čia ji gyvuoja ir, manau, kad pati mėgstamiausia rašančiųjų tema. Žinoma, kad nauji lankytojai gali neteisingai ją suprasti, bet čia vieta ne prasčiausiems kūriniams, o įdomiausiems :)“
Apsi.: „<...>Pabrėšiu: nemėgstu vertint apibendrintai, nes tai pavojinga ir beveik visuomet klaidinga. Gerbiu ir myliu KONKREČIUS vartotojus už jų tekstus bei žmogiškas savybes, kurios man mielos - tokių yra visose skiltyse, kurias skaitau. Gerbiu tuos, kurie publikuojasi tik Eilėse ar Prozoj, bet nerodo jokios nepagarbos Š.D. ir vertina ją kaip lygiavertę. Ir visa esybe prieštarauju tiems <...>, kurie renkasi "Eiles", o Š.dėžę laiko atliekų vieta. Bet mielai palieku jiems teisę toliau laikyt save aukštesniais bei kultūringais. ;))
Man Š.D. - veikiau pozicija nei savęs menkinimas. Vertinu rašliavas griežtai, bet esu tikra, kad "Eilėse" esama daug didesnio šlamšto nei Š.D.
O vertint būtina visas skiltis vienodumu pajėgumu.
Myliu Š.D. Hau. :)*“
Taigi susilaukėme pačių įvairiausių, pačių prieštaringiausių nuomonių. Nuo nepretenzingų Van pastebėjimų, išmintingų ir emocionalių Apsi. samprotavimų iki radikalių Žilio pasiūlymų (jei teisingai supratau) ar net kategoriško ZRZ požiūrio į ją. Na, ką. Esame skirtingi, ir tai yra įdomu. Aišku, tik viena, kad nė viena svetainės rubrika nesulaukia tiek prieštaringų vertinimų kaip Šiukšlių Dėžė. Tai kas vis dėl to yra Šiukšlių Dėžė ir kokį vaidmenį ji vaidina rašyk.lt svetainėje? Apie kokį protestą kalba begemotas ir kokią poziciją omeny turi Apsi.?
Aš ir pati esu Š.D. gyventoja. Kaip tai atsitiko? Ogi vieną dieną tiesiog susikroviau savo poetinę mantą ir „apsigyvenau“ Šiukšlių Dėžėje. Tiesiog be priežasties, tada dar net negalvodama apie jos kūrinių vertę ar tam tikrą išreiškiamą poziciją. Pasitraukiau į pogrindį. Galbūt čia man pasirodė ramiau. Man tai galbūt pasirodė kaip galimybė pabėgti nuo literatūrinio triukšmo ar pernelyg didelio pretenzingumo. Juk nesvarbu, kur talpinami kūriniai, svarbiausia yra jų kokybė, kad jie būtų įdomūs, turėtų savo „veidą“, nebūtų vienadieniai kaip tie blizgūs madingi skudurai parduotuvių vitrinose. Juk ne pasipuokuoti ateina eilėraštis, o būti.
Žanriniu požiūriu Šiukšlių Dėžėje kaip ir Eilėse vyrauja poezija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog yra ir prozinės kalbos užuominų. Taip, tai daugiausia jausmingi dienoraščių įrašai. Iš to galime spręsti, jog kitos skiltys panašių „tapatybės“ problemų neturi. Aišku, yra ir daug beverčių eiliuotos kalbos bandymų. Ir vis dėl to, tai viena mėgstamiausių poetų (gal ir skambu, bet) kertelių rašyk.lt svetainėje. Nuomonių, iškeltų klausimų pakankamai, kad padarytumėte savo išvadas ar liktumėte prie savosios. Nors daug kyla ginčų ir nesutarimų, akimirką įsivaizduokite, kad mąstome vienodai, rašome, vienodai, jaučiame, mylime vienodai. Nežinau, kaip jums, bet man baisu.
Pabaigsiu vienu pastebėjimu. Dažnai man tenka sutikti šalia eilėraščių Šiukšlių Dėžėje pasibaisėjimo šūksnius: „toks puikus kūrinys ir Šiukšlių Dėžėje“, „šitam kūriniui čai ne vieta“ ir pan. Į tai galiu atsakyti vienu savo komentaru: „šiukšliadėžė - tokia jauki nepretenzinga erdvė, Viešpats mus visada mokė nuolankumo.“
