Aurimo pasirinkimo visai nemenkinu, manau, tokia drąsa vertinga. Ir vis dėlto, pateisinu tai tik turėdama mintyse, kokia nedėkinga yra naujų autorių situacija. Tačiau, jei tik įmanoma, reikėtų tokių saviveiklų vengti. Na, nebūkim gudresni už visus, net ir būdami architektai nestatykime namų be inžinieriaus ir mūrininko.
Yra dar ir kitas dalykas.
Vos tik paskelbiau, ką pridirbau, krūva žmonių man švelniai pagrūmojo ir kaipmat sumetė kalną visokiausių racionalių ir nelabai pasvarstymų, kaip reiktų iš tiesų daryti. Anksčiau, kai kas nors tik užduodavo klausimus apie leidybą, viskas buvo daugmaž nuleidžiama juokais.
Dabar jaučiu, kad daugumai nebejuokinga. Nes ir komentarai kur kas konstruktyvesni.
Visiškai sutinku su Apuoku. Labai gerai apibrėžta paties autoriaus atsakomybė. Būtent to iš savęs ir stengiuosi pareikalauti. Kiek tik išsilavinimas leidžia.
Iš tiesų profesionalus redaktorius, gerai išmanantis visas kalbos subtilybes, minėtose knygelėse rastų nemažai pažeidimų. Nes aš ne visas blogybes sugebu atskirti. Kai kurias iš jų palieku tyčia. Taip kad tobulėti dar ir tobulėti...
Apuokas puikiai apibrėžė vieną iš povandeninių akmenų, kurio neapiplaukus, bus ant jo nuskęsta.
Yra ir dar vienas.
Publikacijos nebūtinai yra gėris. Kuo siekiu publikuodamasis? Ar tik dėmesio, skaitytojo? Na taip, prasukęs išankstinę diskusiją šiame skyrelyje grafomanas pasiekia, kad jo kūrinius perskaitytų daugiau žmonių. Ir?
Publikavimas šioje svetainėje ar kitur internete, o dažnai net ir ant popieriaus tėra pušinimas. Imkit mane ir skaitykit. Kuo tobuliai papušinsi, tuo daugiau perskaitys. Iš esmės, palyginus tam skiriamas pastangas, rašyti net nebereikia, pakanka gero marketingo.
Ir ką mes turim po to, jei pasiseka? Skandalingai pagarsėjusią knygą.
O ko iš tikro nori kiekvienas autorius (jei jis nėra vien publikacijų siekiantis grafomanas)? Teisingai, jis nori, kad jo knygų skaitytojas ieškotų pats. Kad skaitytojas norėtų jo knygų.
Čia pušininmas yra jau antrinis veiksmas. Pirmiausiai reikia labai gerai parašyti.
Bendrai dėl temos, ne apie Aurimo kūrinį. Niekam ne paslaptis (jei paslaptis - išduosiu), kad teksto kelias iki knygos yra maždaug: autorius -> vyr.redaktorius (turinio filtras)-> redaktorius (teksto technikos filtras),jei reikia, techninis redaktorius (terminų ir kitokios velniavos filtras) -> autorius (redakcinių pakeitimų filtras) -> korektorius (techninių klaidų filtras), maketuotojas -> autorius (korektūros ir maketo filtras) -> spaustuvė (signalinis egzempliorius) -> autorius (spaustuvės darbo filtras) -> spaustuvė.
Kam tai? Juk visi mokame rašyti. Esame kalbos genijai ir nė velnio mums nereikia, kad kas kablelius, nosines, sakinio struktūras, svetimžodžius ir kitokį š. už mus ėstų. Ir PDF'us visi gliaudome. Ir fotožopa mums prieinama. Ir "skaitytojas atsirinks".
Su viskuo sutinku. Galime leisti bet ką. Tą sėkmingai ir darome. Galime skaityti bet ką. Tą taip pat nemažiau sėkmingai darome. Dabar jau galime ir leisti bet kaip. Toks "betkas" dažnai ir gaunasi.
Taip. Skaitytojas atsirinks. Su viena sąlyga. Kad skaitytojo estetinis teksto ir jo pateikimo suvokimas leis jam atskirti pelus nuo grūdų. Tačiau šiuos kriterijus formuoja ne kas kitas, o tik autoriai, leidėjai, meno kritikai. Šiuo atveju autorius yra ir leidėjas, ir savo kūrinio kritikas. O kiekvienas prastas tekstas, kiekvienas nekokybiškai publikuotas tekstas skaitytojo kartelę leidžia vis žemiau. Kur bus ta kartelė po penkiasdešimties metų bet ko ir bet kaip išleisto skaitymo? Aš nežinau. Gal ten, kur ir buvusi, o gal sulig gruntu. Vargu, ar aukščiau.
Valio, jei autorius geba pats atlikti viską - parašyti tekstą, jį suredaguoti, padaryti korektūrą, maketą. Tačiau autorius vienas pats turi prisiimti moralinę atsakomybę tiek už teksto turinį, tiek už teksto pateikimo formą. Ir visų pirma suvokti, kokia didžiulė atsakomybė jam tenka.
Valkai, jeigu atsirastų dar bent pora entuziastų, kurie nemėtytų reikalo ties pačia pabaiga, aš mielai už. Juolab kad žurnaliuko idėja buvo gana gera - parodyti, ką pradedantieji fantastai sugeba.
Idėja gera, atrodo solidžiai, ir šiaip gražus dalykas - nuoširdžiai sveikinu Aurimą. Iškart kilo noras prisiminti seną rašyko fantastikos žurnalo idėją. Atgaivintume, paleistume klaidžiot po šitą ir panašias vietas - būtų smagu. Tik reikia dizainą perdaryt, anas visgi (su visa pagarba Aurimui) nepateisino lūkesčių. Jei pasistengtume ir nenumestume kaip anąsyk, galėtume drąsiai pririnkt dar bent porą numerių. Ką manot?
Problema ta, kad ne nėra galimybių, o nėra noro lietuviams bent truputį pasekti užsienio pvz. :) Todėl ir kyla toks klausimas: "kur redaktorius, ne popierinė forma, etc." Juk skaityti galima ne tik kompiuteryje, bet ir planšetėje, iš bėdos - sumaniajame sabutilnyke su bent kiek platesniu ekranu, kurių dabar pilni salonai.
Taip, tokio pvz. svetainėse nėra redaktorių, bet tai ir nėra dirbtuvės, kaip rašykai. Taip - nedrąsu, bet užsienio šalyse ši praktika gyvuoja jau labai seniai.Ir ne - tai ne rasyk.lt 2:reincarnation, kadangi vien pati struktūra turėtų priversti bent kiek atidžiau peržiūrėti savo rašliavą. Jei įdomu - tokio dalyko "pradininkuose" nieko nestebina net ir rašliavos apie vampyrus ir homoseksualius vienaragius. Jei nepatinka - tiesiog ta rašliava neskaitoma ir nugrimzta į dugną. Va tau ir atranka.
Turiu priminti, kad Lietuvoje savaitgaliais vis dar einama į Akropolius ir į Megas, kai toje pačioje Vokietijoje žmonės traukia į bibliotekas, kurių vidinė struktūra ir pramogos niekuo nesiskiria nuo mūsiškių pramogų centrų. Gal kada tai pasikeis, gal ir ne, bet tokie reikalai, kaip self-publishing tai kur kas drąsiau eitų į priekį, jei žmonės nespjautų taip atsainiai :)
Aš už (ir ne dėl to, kad mane paminėjo Aurimazazazas), tiesiog manau, kad tai privers atidžiau pačiam išrūšiuoti kas tinkama, kas nelabai ir pasistengti bent kiek aptvarkyti grafomaniją :) Be to - jei idėja netraukianti, o pirmi du sakinia liūdina iki krūvinų ašarų, tai joks redaktorius nepagelbės.
a, na tai gal.
gal net yra skirtingų svetainių, autorių skirtingų ir taktikų, tokių kaip P. Coelho, kurs platinosi ir be mokesčio, taip save reklamuodamas.
man rodos sunku pradedančiajam autoriui, jei neminėsiu kam, bet tam tikriems kitiems auto sugerovu netampi, išlįsti į šviesą.
tarkime metų knygos rinkimų komisijos nariai patys pripažįsta savo savumą su autoriais — ar yra šansas kam nors patekti tarp tųjų.
beveik retoriškai klausiu
kalbu.
Torentai gerai TIK platinimui, bet ne komercijai, Audrapaukšti. Jeigu mes žiūrėsime tik į platinimo perspektyvas, tada kokio velnio iš viso judintis, kažką daryti? Sėdėk sau Rašykuose, laikink Feisbuke, dargi komentarų ir balų gausi. Ir bijokis visagalių Redaktorių, kurie turi neišmatuojamų galių nuspręsti, kas yra knyga, o kas ne.
Jeigu jau taip redaktorių šaukiamės, tai klausimas - o kokio velnio tada čia reikalingi skaitytojų įvertinimai? Kokio velnio vienas kitam sakom "eik leidyklon, tau laikas"? Už kitą nuspręsti tai drąsūs, o kai reikia save įvertinti, tai jau reik mistinių redaktorių? Išsiauginkite stuburus vieną kartą.
Ne veltui šios temos pradžioje surašiau rašykų slapyvardžius - mano nuomone, tiems žmonėms jau NEREIKIA redaktorių. Ir tai ne visus paminėjau, tik kuriuos prisiminiau "ant smūgio". Jeigu jie mano kitaip, tai jų asmeninės problemos. Juos galų gale vertins skaitytojai, o ne redaktoriai. Jeigu ir prieis iki tikrų redaktorių, tai tik dėl to, kad padarė daugiau nei kiti.
Savo pasakiau. Hau.
Gal ir prieisim prie tų laikų, bet kol kas man atrodo, kad redaktoriaus darbas reikalingas.
Va, sukūrus įvairias 3d modeliavimo programėles daug kas įžvelgė galimybes susiprojektuoti sau sandėliuką ar vonią, bet vilas vis dar architektai braižo, ir ne veltui. Taip ir su literatūra. Bent jau norėtųsi, kad taip būtų.
Šiaip tai pasidomėkite užsienio self-publishing svetainėmis. Ten talpina kas tik nori, be jokių redaktorių. Skaitytojai vėliau patys nufiltruoja visišką šlamštą nuo geresnių darbų. Aišku, mūsuose panašių portalų dar nėra, bet čia laiko klausimas, kol ir Lietuvoje bus prieita prie elektroninių knygų self-publishing'o. Jūs ir tada šauksitės visagalių redaktorių? Cmon, žmonės, nors kiek savimi pasitikėkit. Patikėkite, bus kas jums per galvą duoda. Tai bent girkite save patys :)