Gerbiamos Gmitės patarimai poetams-mėgėjams (pokalbio forma):
(Auga Viskas:) Rašėt: „Sėkmės kuriant toliau, malonu būtų pamatyti jūsų kūrybą, kuri ne tik tuščias kabliukas“... Kas yra Jums ne tuščias kabliukas, galit pavyzdžių mestelėti – tokio/panašaus stiliaus/tematikos eilėraščių, bet užkabinančių rimtai?
(Gmitė:) gerai, iš rašyko, ar jau pripažintų poetų?
Iš bet kur - nei tų, nei tų nesu daug skaitęs.
taigi:
Valdas Gedgaudas
***
Palytėk žalvarinę
Žvaigždelę sutemų
kumeliuko kaktoj
gauruotą vaivorykštės
lanką juoduojančią
debesio papilvę juosiantį
žemėtom liepsnojančiom
rankom suraižyk
plėvėtas erdves ir
patirki kiek mano
ramybė kainuoja
giedoti kiek tavo
ramybė kainuoja
nemirti
Būtent jo ieškojau, nes man asmeniškai, jūsų kūryba panaši į jo, nors daugumoje jo eilėraščių daugiau manipuliuojama klasiškumu.
Ačiū, girdėjau tokį autorių, bet nebuvai įsidėmėjęs jo kaip verto dėmesio. Ir šis pavyzdys manęs nelabai užkabina (minčių atžvilgiu) - matyt, per daug skirtingos patirtys. O jei tai buvo technikos pavyzdys, tai pripažįstu, kad kažkiek atsilieku...
oi oi, technikos, būtent technikos. Jūsų eilėraščių technika nepakankamai nušlifuota, tuomet atrodo, lyg mintys, žodžiai, jie nėra
"bendrumoje". Eilėraštis, kad ir kokia groteskiška būtų jo pagrindinė mintis yra keli, ar daugiau žodžiai, kurie priverčia skaitytoją dar kartą sugrįžti, dažniausiai tie žodžiai žavi savo "surišimu". Bent jau jei kalbame apie tą paskutinį eilėraštį. Tarkim jūsų ankstesniuose yra geresnių. O šis atrodo labai padrikas - žodžiai nesijungia ir neverčia manęs, kaip skaitytojos ieškoti minties/prasmės ir galbūt ją atrasti, ar bent mano pasąmonei ją sukurti :) Todėl ir ieškojau būtent šio eilėraščio, o ne numečiau krūvą nuorodų su modernistiniais, postmodernistiniais ar dar kokiais šiuolaikiniais eilėraščiais :)
Beje, dėl kūrinių šlifavimo. Manau, kad jis nemažai priklauso nuo autoriaus prioritetų ir turbūt nuo jo vidinės struktūros, taip sakant. Jei autoriui svarbesni dalykai yra filosofija, minties galia, tai jis šlifuoja šį sluoksnį, jei jis geriau pažįsta pasaulį akimis, tai jis geriau piešia vaizdais, jei jam svarbi muzika ar sąskambiai, jis šlifuoja garsus. O kur dar visokie niuansai: filosofuoti ir tobulinti mintį galima didinant sudėtingumą, galima kapotis dzen kalavijo smūgiais ar medituoti kartojant mantras, o galima ir juoktis iš viso to.
Čia aš taip teisinuosi, kodėl mano kūriniai atrodo nenušlifuoti minčių sluoksniuose :)) Nes aš kurdamas ieškau žodžių derinių, kurie gerai skamba, kurių garsai dera tarpusavyje, o maksimalaus minties skaidrumo nesiekiu. Kaip mėgėjas, nenaršau žodynų ar interneto, daug neskaitau, tai ir kūryba tokia santykinai sekli...
Jūsų teisinimasi, jei galima nusikopijuosiu ir taip pat naudosiu kaip pasiteisinimą dėl savo kūrybos :) Suprantu gi :) Bet vistiek rašau komentarą, nes jei niekas nebaksnos, tai taip ir užstrigsite, o tobulėjant tobulėjant... Ir nebeliks tokios kritikos :)
Taip, baksnojimo norėtųsi, kuo tikslesnio, o kokias išvadas pasidarysim - jau mūsų reikalas :-)
Taip, visiškai sutinku :)
Siekiant pagerinti kūrinių (ypač eilių) kokybę ir filtruoti visiems publikuojamus kūrinius siūliau susieti įvertinimus su leidimu publikuoti.<...>
Jei esi grafomanas, tai tokie pasiūlymai tau niekada nepadės, o jei toks nesi, tuomet marš į biblioteką, pasiimk:
Bergez D., Barteris P., De Biasi P. M., Marini M., Valency G. Literatūros analizės kritinių metodų pagrindai.
Borchmeyer D., Žmegač V. Pagrindinės moderniosios literatūros sąvokos.
Eagleton T. Įvadas į literatūros teoriją.
Gudaitė G. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose.
Howthorn J. Moderniosios literatūros teorijos žinynas.
Jung C. G. Psichoanalizė ir filosofija. [taikytina tau ir tavo kūrybai]
etc etc...
ir gerai bei atidžiai jas perskaityk, manau, kad po to praeis noras tokiems pasiūlymams, arba išvis noras kurti :) Jei nepraeis, suvoksi, kad rašykai tik gražus socialinis žaidimukas, didžiąją dalimi, o tie kas tai sieja su kūryba, spjauna į visus tuos vertinimus, komentarus etc. Nekišu primygtinai, aš juk pati irgi neperskaitau tiek kiek galėčiau, taip pat sėdžiu rašyke ir rašau pakankamai prastus eilėraščius :) Tiesiog jūsų noras - tobulėti. Kol kas knygos tam tobulėjimui gali daug labiau pasitarnauti, nei rašykas :) Rašykas, tai galimybė rasti publiką :)
Ačiū, pasiūlymas eiti į biblioteką yra vertingas, tik kodėl aš jo nepamačiau atėjęs į šią svetainę (o gal užėjau ne į tą svetainę, į kurią turėčiau užeiti)?