Rašyk
Eilės (68494)
Fantastika (2073)
Esė (1634)
Proza (9925)
Vaikams (2359)
Slam (54)
English (1042)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter




asirata
asirata
El. pašto adr. rodomas tik prisijungus
autoriaus id: 51626
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2017-08-17 15:14
Rašykas nuo: 2017-02-11 12:17
Paliko komentarų: 22
Mėgstamiausiuose: 0
 
Rašymas kaip tikslas, kurį išsikeli žinodamas, jog jo niekada nepasieksi. Tai tarsi šuniui vytis greitai lekiančią mašiną. Kiekvieną kartą eiti vogti taip, tarsi pirmąjį sykį. Apgraužti svetimo sodo lapiją, brautis ten, kur tau nepriklauso ir niekada nepriklausys. Ir būti išvarytam iš to sodo. Užpjudytam. O vėliau stovėti ant plento ir laukti to, kuris niekada nepasirodys, nors ir žadėjo. Toks jausmas. Nes nėra ir niekad nebuvo vienos tiesos, kad ir kokia universali kalba tai bebūtų. Juk sužavi ir nužudo pati idėja. Rašymas kaip lėtinis ilgesys. Ir tai taško. Labai stipriai taško. Rašymas kaip nuolatinis dvigubo dugno darinėjimas. Rašymas kaip terapija, komunikacijos priemonė, transliacija; kartais, atrodo, išlikimo sąlyga, būdas pabėgti nuo visiško išprotėjimo galimybės. Kartu kūryba kaip žaidimas, simbolis ir šventė...


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
7
7
aha :)
2017-05-31 18:23
 
7
7
Buvau užupio šnekučio skaitymuose.tik nerašyk vardo jei prisiminsi :)
2017-05-31 08:09
 
7
7
N draugė.
2017-05-31 08:03
 
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...