Pradžia
Rašyk
Knygos
Rašytojai
Tekstai
Dienoraščiai
Įvykiai
Diskusijos
Rašyk
Eilės
(78182)
Fantastika
(2307)
Scenarijai
(641)
Esė
(1556)
Proza
(10913)
Šiukšlių Dėžė
(22300)
Vaikams
(2717)
Slam
(74)
English
(1198)
По-русски
(1701)
Po polsku
(371)
Konkursas
(27)
Paraštės Metai
(80)
Iš viso:
122047
Naujas kūrinys
Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.
Vartotojams
Jūs esate:
svečias
Dabar naršo:
4 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Pamiršote slaptažodį?
Registracija
Kita
Apie rašyk
Pagalba
Naujienos
Autoriai
(13191)
Rašytojai
Apklausos
Fotogalerija
Mūšiai
Nuorodos
Batlai
»
Dėlionių mūšis
Meniu
Etapai
Vertintojai
Taisyklės
Senesnės kovos
Žėrutis
priešmirtinė Drakulos meditacija
dulkiną antkapį
smaugia kilpa dienos,
giltine, kur tu? –
meldžia mirties
stingstančios rankos ir kojos -
perdrėksta kaklo žaizda -
šimtmečius neužsitraukiantis,
atviras žiedo raudonis,
lūpos - - - -
prisimenu smėlį kaip druską,
žibantį vingį ant piršto,
saulėje dylantį sparną -
mėlyna žemės ugnis
žvaigždės tavo akių -
Likimo vingiai
Skuba, sukas gyvenimo ratas,
Margos dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo greit
met
ai,
Nejučiom jubiliejus ateina.
Pažiūrėk dar į vieškelio
ving
į
Prie smūtkelio medinio parimęs,
Dar gyventum, mylėtum aistringai...
Pusto vėjas
dulk
ėtą arimą.
O prie vartų - viešnia nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom
lūp
omis.
Tu
- gyvenimui
mald
ą kartoji,
Bet jauti, kaip jau šąla kanupos.
Ir žiūri pro blakstienas į
saul
ę,
Temdo ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų –
sparn
ai – laikas kilti - - -
Vis
men
u tas dienas kai jaunystėje
Dainą
trauk
damas lauką akėjau...
O dabar mano rankos sutinę jau
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -
Nebeklauso jau
rank
os nei
koj
os,
Ant
žaizd
ų
gilt
inė
drusk
ą barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie
atvir
o karsto...
Kol palaukėje
žyd
i vosilkos,
Žib
a
ak
ys,
raudon
os kaip
žvaigžd
ės...
Dar po
šimt
ą, barmene, ir silkės,
O rytoj - tegu
antkap
is eižės.
O rytoj te
mirt
is mane
smaug
ia,
Aš jau viską šioj
žem
ėj patyriau,
Iš anapus girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus - įpilk man.
Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už savo rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į padangę pakilti.
Taip jau būna, su
dyl
am iš lėto,
Byra dienos tarp
piršt
ų kaip
smėl
is.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins vazonėlis.
Vazonėlyje –
žem
ių saujelė,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo ugnelė,
Nuo palangės skurdaus kambarėlio.
Palinguoki, brolyti, į taktą,
Kai skambės širdį
drask
ančios eilės,
Ir žinok - virvės vingio ant
kakl
o
Nenupjaus jubiliejinis peilis.
Nenupjaus, tegu lieka tas vingis
Mėlyn
uot kaip vosilkos palaukėj,
Sukas
kilp
oje metai su
sting
ę
Jubiliejų poetai nelaukia.
Spindesys
Priešlaikinė Drakulos ... tiek to :) Idėja aiški ir perteikta be rimtų trūkumų, gal galima buvo ryškiau kaip nors, originaliau, bet šiaip - visai gerai.
Įvertinimas: 3.5
Švelnus Jungas
1.Pavadinimas neatitinka sąlygų.
2. Trūksta ryšio tarp dėlionės gabalėlių.
3.Juntu atsainumą.
4. 2.
Įvertinimas: 2
Maša
techniškai geras. nėra monotonijos. taisyklių pažeidimų neradau. bendrame kontekste (mūzos, poetai, poezija) net originalus pasirode. su gotiškais elementais.
Įvertinimas: 3.4
M0NTĖ
labai patiko:))4,9
Įvertinimas: 4.9
dr
va šitas man kažkuo labai patiko. paprastas ir šiltas ir nepaprastas
Įvertinimas: 4.8
atgal