rašyk.lt: Literatūriniai mūšiai (batlai)

Atsisegęs laikrodėlis skambiai subyra
Į kambarinės, sutinusiom rankom,
Sueižėjusias kojas, jaunystėj nuartas
Atkilusias dulkes. Smėlio sauja į ugnį –
Žibučiai linguoja raudonai, kol
Šąldami susibarsto į mėlyną debesį,
Ir sudrasko kambarį druskos žvaigždelėm.

Kai diena sustingsta po saule, ta išeina
Už vartų į vieškelį, su smauglio žiedais
Ant kojos, į vieškelį - smauglį. Su šimtais
Žibančio smėlio vingių. Už kaklo –
Praviras karstas, sparnais pakilus dyla silkė.
Iš anapus girdi kažkas šaukia -
Palaukės dulkėse žydi vingiorykštės.

Užduotis

Autorius:Nors šarma mūsų smegenis palietė

Likimo vingiai

Skuba, sukas gyvenimo ratas,
Margos dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo greit metai,
Nejučiom jubiliejus ateina.

Pažiūrėk dar į vieškelio vingį
Prie smūtkelio medinio parimęs,
Dar gyventum, mylėtum aistringai...
Pusto vėjas dulkėtą arimą.

O prie vartų - viešnia nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom lūpomis.
Tu - gyvenimui maldą kartoji,
Bet jauti, kaip jau šąla kanupos.

Ir žiūri pro blakstienas į saulę,
Temdo ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų - sparnai – laikas kilti - - -

Vis menu tas dien/b]as kai jaunystėje
Dainą traukdamas lauką akėjau...
O dabar mano [b]rankos sutinę jau
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -

Nebeklauso jau rankos nei kojos,
Ant žaizdų giltinė druską barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie atviro karsto...

Kol palaukėje žydi vosilkos,
Žiba akys, raudonos kaip žvaigždės...
Dar po šimtą, barmene, ir silkės,
O rytoj - tegu antkapis eižės.

O rytoj te mirtis mane smaugia,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš anapus girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus - įpilk man.

Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už savo rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į padangę pakilti.

Taip jau būna, sudylam iš lėto,
Byra dienos tarp pirštų kaip smėlis.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins vazonėlis.

Vazonėlyje - žemių saujelė,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo ugnelė,
Nuo palangės skurdaus kambarėlio.

Palinguoki, brolyti, į taktą,
Kai skambės širdį draskančios eilės,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.

Nenupjaus, tegu lieka tas vingis
Mėlynuot kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai sustingę
Jubiliejų poetai nelaukia.

Spindesys

Gerai, kad su žodžių daryba pažaista, pabandyta maksimaliai išnaudoti užduoties sąlygas. Tačiau vietomis užsižodžiuojama. Ką turi bendro kambarinė su arimais ir ką už kaklo veikia karstas, pakyla silkė, na, silkė asocijuotųsi su mėnuliu, tačiau kodėl už kaklo? Tas anapusas irgi lyg prilipintas.

Įvertinimas: 3.4

Švelnus Jungas

Va, už vingiorykštes - tai duočiau kad ir 5. Gražiai sunėrei iš paskirų detalių:) Ir vieškelis-smauglys - žavus. Bet visur kitur - kaip žvyras tarp dantų: nei gali jausti skyrybos logikos, nei linksnių derinimo... Kaip ten tas karstas už kaklo atsidūrė? Hm. Pirmas sakinys - toks kaip smauglys - ilgas ir mintį užsmaugia vos įsižiebusią... 2,5.

Įvertinimas: 2.5

Maša

techniškas geras. turinys (šio batlo kontekste) pakankamai originalus. taisyklių pažeidimų neradau.

Įvertinimas: 4.7

M0NTĖ

Na, matau, kad čia bandyta kažką padaryti savaip, autorius fantazavo nenuobodžiai, gal jam ir ne viskas pasisekė, bet man smagu, kad užduoti žodžiai nepasmaugė autoriaus fantazijos 4,5

Įvertinimas: 4.5

Įvertinimas: 2.5

atgal