Pradžia
Rašyk
Knygos
Rašytojai
Tekstai
Dienoraščiai
Įvykiai
Diskusijos
Rašyk
Eilės
(78182)
Fantastika
(2307)
Scenarijai
(641)
Esė
(1556)
Proza
(10913)
Šiukšlių Dėžė
(22300)
Vaikams
(2717)
Slam
(74)
English
(1198)
По-русски
(1701)
Po polsku
(371)
Konkursas
(27)
Paraštės Metai
(80)
Iš viso:
122047
Naujas kūrinys
Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.
Vartotojams
Jūs esate:
svečias
Dabar naršo:
13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Pamiršote slaptažodį?
Registracija
Kita
Apie rašyk
Pagalba
Naujienos
Autoriai
(13191)
Rašytojai
Apklausos
Fotogalerija
Mūšiai
Nuorodos
Batlai
»
Dėlionių mūšis
Meniu
Etapai
Vertintojai
Taisyklės
Senesnės kovos
Apsimetele
Vosilkiškai
Druskos ratais išakėtos,
Broliškai sužieduotos eilės.
Šaltas viešėjimas
Ant melsvos palangės.
Susibroliavusios meslvai raudonos
Vosilkiškos pelargonjos.
Skuba, sukas gyvenimo
ratas
,
Margos dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo greit metai,
Nejučiom jubiliejus ateina.
Pažiūrėk dar į vieškelio vingį
Prie smūtkelio medinio parimęs,
Dar gyventum, mylėtum aistringai...
Pusto vėjas dulkėtą arimą.
O prie vartų -
viešnia
nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom lūpomis.
Tu - gyvenimui maldą kartoji,
Bet jauti, kaip jau
šąla
kanupos.
Ir žiūri pro blakstienas į saulę,
Temdo ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų - sparnai – laikas kilti - - -
Vis menu tas dienas kai jaunystėje
Dainą traukdamas lauką
akėjau
...
O dabar mano rankos sutinę jau
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -
Nebeklauso jau rankos nei kojos,
Ant žaizdų giltinė
druską
barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie atviro karsto...
Kol palaukėje žydi
vosilkos
,
Žiba akys,
raudonos
kaip žvaigždės...
Dar po šimtą, barmene, ir silkės,
O rytoj - tegu antkapis
eižės
.
O rytoj te mirtis mane smaugia,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš anapus girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus - įpilk man.
Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už savo rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į padangę pakilti.
Taip jau būna, sudylam iš lėto,
Byra dienos tarp pirštų kaip smėlis.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins vazonėlis.
Vazonėlyje - žemių saujelė,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo
ugnelė,
Nuo
palangės
skurdaus kambarėlio.
Palinguoki,
brolyti
, į taktą,
Kai skambės širdį draskančios
eilės
,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.
Nenupjaus, tegu lieka tas vingis
Mėlynuot
kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai sustingę
Jubiliejų poetai nelaukia.
Spindesys
Ieškoma originalumo, atsimušama į statiką ir konstatavimą - gyvybės nelieka.
Įvertinimas: 2.5
Švelnus Jungas
...na, toks lakoniškas... Tik kažko nelabai limpa ta eilių interpretacija tokioj mažoj dėžutėj/lentynėlėj... Bet yra kažkas jame. Tam tikra nuotaika. Šiek tiek sujaukta, tiesa: šaltas viešėjimas ir brolystė vienoje vietoje...?
2,5.
Įvertinimas: 2.5
Maša
raudono lango dar reikėtų. labai jau paprastas sprendimas. taisyklės - ok, technika - normali.
Įvertinimas: 3.4
M0NTĖ
Druskos ratais išakėtos? Kas per padargas?
Įvertinimas: 3.5
dr
Įvertinimas: 0.8
atgal