rašyk.lt: Literatūriniai mūšiai (batlai)

saujoj
laukinė silkė
akėja kanupomis vaivorykštę mirtiną

vėjas medinis
rymo joje kaip prie antkapio
papjautam debesiui

kur bučiuot Tave, silke,
gal ašarą, kaklo arimais rusenančią,
ar į tinstantį silkišką sparną

peilio blakstienom susmaugiu,
sueižėju, man

šitaip gražu - aš dulkėtas
raudonas brolis poetas
po silkės žiedelį atsegu
ir vosilkos saujoj pamaldžiam vėjui
ant kojų kaip ugnį suku

Autorius:Nors šarma mūsų smegenis palietė

Likimo vingiai

Skuba, sukas gyvenimo ratas,
Margos dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo greit metai,
Nejučiom jubiliejus ateina.

Pažiūrėk dar į vieškelio vingį
Prie smūtkelio medinio parimęs,
Dar gyventum, mylėtum aistringai...
Pusto vėjas dulkėtą arimą.

O prie vartų - viešnia nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom lūpomis.
Tu - gyvenimui maldą kartoji,
Bet jauti, kaip jau šąla kanupos.

Ir žiūri pro blakstienas į saulę,
Temdo ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų - sparnai – laikas kilti - - -

Vis menu tas dienas kai jaunystėje
Dainą traukdamas lauką akėjau...
O dabar mano rankos sutinę jau
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -

Nebeklauso jau rankos nei kojos,
Ant žaizdų giltinė druską barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie atviro karsto...

Kol palaukėje žydi vosilkos,
Žiba akys, raudonos kaip žvaigždės...
Dar po šimtą, barmene, ir silkės,
O rytoj - tegu antkapis eižės.

O rytoj te mirtis mane smaugia,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš anapus girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus - įpilk man.

Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už savo rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į padangę pakilti.

Taip jau būna, sudylam iš lėto,
Byra dienos tarp pirštų kaip smėlis.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins vazonėlis.

Vazonėlyje - žemių saujelė,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo ugnelė,
Nuo palangės skurdaus kambarėlio.

Palinguoki, brolyti, į taktą,
Kai skambės širdį draskančios eilės,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.

Nenupjaus, tegu lieka tas vingis
Mėlynuot kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai sustingę
Jubiliejų poetai nelaukia.

Spindesys

Nu, su mediniu vėju rymančiu silkėje gal jau per daug ekstravagantiška. Ankapis debesiui - liuks. Šiaip - įmantroka, gal dar nepersistengta.

Įvertinimas: 3

Švelnus Jungas

Siurrealizmas+absurdas būtų, tik ne iki galo savam stiliuje suskamba. Pasigedau reginių išgryninimo. 1,5.

Įvertinimas: 1.5

Maša

yra gerų vietų, pvz., ‘kur bučiuot Tave, silke’.
techniškai galėtų būti geresnis. taisyklių pažeidimų neradau. Ironiškas, taip.

Įvertinimas: 3.6

M0NTĖ

visai neblogai, ypač patiko, kad taip temą iškart už ragų paėmei:
"saujoj
LAUKINĖ silkė
akėja kanupomis vaivorykštę mirtiną" - JĖGA!
Bet pabaigoj, kam taip persūdei?:
"ir vosilkos saujoj pamaldžiam vėjui
ant kojų kaip ugnį suku " - nebesuseku čia nieko

Įvertinimas: 4

Įvertinimas: 3.3

atgal