rašyk.lt: Literatūriniai mūšiai (batlai)

Atsisegusioj kilpoj vos gyvas,
mėlynuot paskubėjęs,
ašarotom blakstienom
ties palange parimęs,
pražibėjęs jaunystę,
išsibarstęs po viltį,
išžiūrėtas it vieškelis
brolužėlių belaukiant.

Apipilstytas laiko,
dienos išmaldautas,
nesudilęs – mainytas
už rankas, kurios smaugia,
nubučiuotas kaip kaklas
nemylėtos barmenės,
anapusinėm akėčiom
mirtį šaukiantis.

Margam vazonėly
Eižėjo
Giltinės nulinguotas
Pelargonijos žiedelis.

Užduotis

Autorius:Nors šarma mūsų smegenis palietė

Likimo vingiai

Skuba, sukas gyvenimo ratas,
Margos dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo greit metai,
Nejučiom jubiliejus ateina.

Pažiūrėk dar į vieškelio vingį
Prie smūtkelio medinio parimęs,
Dar gyventum, mylėtum aistringai...
Pusto vėjas dulkėtą arimą.

O prie vartų - viešnia nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom lūpomis.
Tu - gyvenimui maldą kartoji,
Bet jauti, kaip jau šąla kanupos.

Ir žiūri pro blakstienas į saulę,
Temdo ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų - sparnai – laikas kilti - - -

Vis menu tas dienas kai jaunystėje
Dainą traukdamas lauką akėjau...
O dabar mano rankos sutinę jau
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -

Nebeklauso jau rankos nei kojos,
Ant žaizdų giltinė druską barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie atviro karsto...

Kol palaukėje žydi vosilkos,
Žiba akys, raudonos kaip žvaigždės...
Dar po šimtą, barmene, ir silkės,
O rytoj - tegu antkapis eižės.

O rytoj te mirtis mane smaugia,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš anapus girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus - įpilk man.

Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už savo rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į padangę pakilti.

Taip jau būna, sudylam iš lėto,
Byra dienos tarp pirštų kaip smėlis.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins vazonėlis.

Vazonėlyje - žemių saujelė,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo ugnelė,
Nuo palangės skurdaus kambarėlio.

Palinguoki, brolyti, į taktą,
Kai skambės širdį draskančios eilės,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.

Nenupjaus, tegu lieka tas vingis
Mėlynuot kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai sustingę
Jubiliejų poetai nelaukia.

Spindesys

"Anapusinėm akėčiom" - kaip suprantu - originalaus įvaizdžio ieškai - krenta tiek iš ritmo, tiek iš konteksto. Tekstas kursyvu - kaip iš kitos operos (pseodo-kažkas, net nežinau). Liūdna, kad vėl nuo originalo pakaruoklinės tematikos nenutolta. Gera vieta čia -
"nesudilęs – mainytas
už rankas, kurios smaugia,
nubučiuotas kaip kaklas
nemylėtos barmenės"

Gelbsti.

Įvertinimas: 2.8

Švelnus Jungas

Jėzau Kristau... "anapusinėm akėčiom"... Man atrodo, kad šioje dėlionėje - daug nesulipusių detalių... Giltinė, manau, gal ir neblogai nulingavo, dar tas kaklas nubučiuotas taip gražiai švystelėjo...

2,5

Įvertinimas: 2.5

Maša

techniškas geras. klasikinė forma. turinys (šio batlo kontekste) nuspėjamas, žinoma. pabaiga nuvylė. taisyklių pažeidimų neradau.

Įvertinimas: 2.7

M0NTĖ

kilpa neatsisega, ji - ne karabinas, ji atsiriša, ji mazgu veržiama, ir šiaip. Šaknimis žaidimas nuobodus, nekūrybingas. 3,5

Įvertinimas: 3.5

Įvertinimas: 1.3

atgal