Rašyk
Eilės (78135)
Fantastika (2308)
Esė (1557)
Proza (10915)
Vaikams (2716)
Slam (75)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Be vilties

Į arimą įsuktas gyvenimo ratas
Dyla, byra kaip smėlis tarp pirštų.
Mano broliams vosilkos palaukėj negražios
Lai tik būna po šimtą ir silkės.

Saulė, mėlis, daina ir žydėjimas,
Pelargonijos žiedo ugnelė palangėj,
Bučiniai ir jaunystės viltingas skubėjimas
Išpustyta, sudilę, nupjauta...

Mano broliai poetų eilių nebeklauso;
Skurdo kilpa smūtkelį užsmaugė.
Širdį draskančią maldą begirdi tik giltinė
Ir rytojus vilties nebelaukia.


Užduoties tekstas:

Likimo vingiai

Skuba, sukas gyvenimo ratas,
Margos dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo greit metai,
Nejučiom jubiliejus ateina.

Pažiūrėk dar į vieškelio vingį
Prie smūtkelio medinio parimęs,
Dar gyventum, mylėtum aistringai...
Pusto vėjas dulkėtą arimą.

O prie vartų - viešnia  nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom lūpomis.
Tu - gyvenimui maldą kartoji,
Bet jauti, kaip jau šąla kanupos.

Ir žiūri pro blakstienas į saulę,
Temdo ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų - sparnai – laikas kilti - - -

Vis menu tas dienas kai jaunystėje
Dainą traukdamas lauką akėjau...
O dabar mano rankos sutinę jau mano
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -

Nebeklauso jau rankos nei kojos,
Ant žaizdų giltinė druską barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie atviro karsto...

Kol palaukėje žydi vosilkos,
Žiba akys, raudonos kaip žvaigždės...
Dar po šimtą, barmene, ir silkės,
O rytoj - tegu antkapis eižės.

O rytoj te mirtis mane smaugia,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš anapus girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus - įpilk man.

Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už savo rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į padangę pakilti.

Taip jau būna, sudylam iš lėto,
Byra dienos tarp pirštų kaip smėlis.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins vazonėlis.

Vazonėlyje - žemių saujelė,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo ugnelė
Nuo palangės skurdaus kambarėlio.

Palinguoki, brolyti, į taktą,
Kai skambės širdį draskančios eilės,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.

Nenupjaus, tegu lieka tas vingis
Mėlynuot kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai sustingę
Jubiliejų poetai nelaukia.