Pradžia
Rašyk
Knygos
Rašytojai
Tekstai
Dienoraščiai
Įvykiai
Diskusijos
Rašyk
Eilės
(78182)
Fantastika
(2307)
Scenarijai
(641)
Esė
(1556)
Proza
(10913)
Šiukšlių Dėžė
(22300)
Vaikams
(2717)
Slam
(74)
English
(1198)
По-русски
(1701)
Po polsku
(371)
Konkursas
(27)
Paraštės Metai
(80)
Iš viso:
122047
Naujas kūrinys
Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.
Vartotojams
Jūs esate:
svečias
Dabar naršo:
12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Pamiršote slaptažodį?
Registracija
Kita
Apie rašyk
Pagalba
Naujienos
Autoriai
(13193)
Rašytojai
Apklausos
Fotogalerija
Mūšiai
Nuorodos
Batlai
»
Dėlionių mūšis
Meniu
Etapai
Vertintojai
Taisyklės
Senesnės kovos
Jurashakti
Vėjas
Šį rytmetį
vėjas
vingiuose medžių
dulkes akėjo...
Sparnus išsitraukė
ir...
Įsibėgėjo...
Lūpas eižėjo...
Atsagstė blakstienas
ir pustė smėlį...
Ugnį sudraskė
ir išbučiavo
Padangių mėlį...
Sudildė vaivorykštės
ratą palaukėj...
Išgėrė debesį...
Druskuotom lūpom
paakiuos sukos...
Nupjovė sutinusią ašarą...
Ir meldės..,
girdėjau,
...kilo iš lėto...
Anapus vartų
saujom vosilkų
...išbyrėjo.
O čia- paryškintos šaknys:
Likimo vingiai
Skuba, sukas gyvenimo ratas,
Margos dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo greit metai,
Nejučiom jubiliejus ateina.
Pažiūrėk dar į vieškelio vingį
Prie smūtkelio medinio parimęs,
Dar gyventum, mylėtum aistringai...
Pusto vėjas dulkėtą arimą.
O prie vartų - viešnia nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom lūpomis.
Tu - gyvenimui maldą kartoji,
Bet jauti, kaip jau šąla kanupos.
Ir žiūri pro blakstienas į saulę,
Temdo ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų - sparnai – laikas kilti - - -
Vis menu tas dienas kai jaunystėje
Dainą traukdamas lauką akėjau...
O dabar mano rankos sutinę jau
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -
Nebeklauso jau rankos nei kojos,
Ant žaizdų giltinė druską barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie atviro karsto...
Kol palaukėje žydi vosilkos,
Žiba akys, raudonos kaip žvaigždės...
Dar po šimtą, barmene, ir silkės,
O rytoj - tegu antkapis eižės.
O rytoj te mirtis mane smaugia,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš anapus girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus - įpilk man.
Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už savo rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į padangę pakilti.
Taip jau būna, sudylam iš lėto,
Byra dienos tarp pirštų kaip smėlis.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins vazonėlis.
Vazonėlyje - žemių saujelė,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo ugnelė,
Nuo palangės skurdaus kambarėlio.
Palinguoki, brolyti, į taktą,
Kai skambės širdį draskančios eilės,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.
Nenupjaus, tegu lieka tas vingis
Mėlynuot kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai sustingę
Jubiliejų poetai nelaukia.
Spindesys
-ėjų- persūdyta, "sutinusią" iškrenta iš ritmo - braukt reikėtų, "ir" ir "saujom vosilkų ...išbyrėjo." Kaip vaizdelis - paprastas, gal per daug.
Įvertinimas: 2.8
Švelnus Jungas
Na, bet kaip ta ašara sutino, Jėzau Kristau?:( Mintis pamesta, kaip ir daugelyje kitų vietų.
1,1.
Įvertinimas: 1.1
Maša
technikos (meistriškumo) ypatingo nepastebėjau. taisyklių pažeidimų neradau. labai jau toks paprastas. Žodžiu, bendras įspūdis – silpnokai.
Įvertinimas: 1.9
M0NTĖ
tinsta ašaros tikrai, ypač negyvėliams, nes negyva ašara pučiasi ir tinsta kaip ir pats negyvėlis
Įvertinimas: 3.4
dr
Įvertinimas: 3.4
atgal