Pradžia
Rašyk
Knygos
Rašytojai
Tekstai
Dienoraščiai
Įvykiai
Diskusijos
Rašyk
Eilės
(78182)
Fantastika
(2307)
Scenarijai
(641)
Esė
(1556)
Proza
(10913)
Šiukšlių Dėžė
(22300)
Vaikams
(2717)
Slam
(74)
English
(1198)
По-русски
(1701)
Po polsku
(371)
Konkursas
(27)
Paraštės Metai
(80)
Iš viso:
122047
Naujas kūrinys
Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.
Vartotojams
Jūs esate:
svečias
Dabar naršo:
11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Pamiršote slaptažodį?
Registracija
Kita
Apie rašyk
Pagalba
Naujienos
Autoriai
(13193)
Rašytojai
Apklausos
Fotogalerija
Mūšiai
Nuorodos
Batlai
»
Dėlionių mūšis
Meniu
Etapai
Vertintojai
Taisyklės
Senesnės kovos
Jaka
Išeinant
Aš rytoj nejučiom į palaukę
Savo kojom ir rankom pakilsiu
Žemėj šimtąją dieną aistringai
Užbarstys smėlis vieškelio vingių.
Ratai dyla prie vartų parimę
Vėjas pusto maldas ir kaip brolis
Prie medinių palangių prišalęs
Pila druską į mano vazonus.
Nebeklauso manęs ir negirdi –
Žemių sauja į atvirą karstą.
Danguje mėlynuoja vosilkos
O mane metai dulkėmis barsto.
Pažiūrėki pro langą ant lauko
Giltinė mano rytdieną šaukia.
Skuba, sukas gyvenimo
ratas
,
Margos
dienos
vaivorykštėm mainos.
Nematei,
kaip
prabėgo greit
metai
,
Nejučiom
jubiliejus ateina.
Pažiūrėk
dar
į vieškelio vingį
Prie smūtkelio
medinio parimęs
,
Dar gyventum, mylėtum
aistringai
...
Pusto vėjas dulkėtą arimą
.
O
prie vartų
- viešnia nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom lūpomis.
Tu
- gyvenimui
maldą
kartoji,
Bet jauti, kaip
jau šąla
kanupos.
Ir
žiūri
pro
blakstienas į saulę,
Temdo ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj
rankų
- sparnai – laikas
kilti
- - -
Vis menu tas dienas kai jaunystėje
Dainą traukdamas
lauką
akėjau...
O dabar
man
o rankos sutinę jau
Nebeklauso
- ... sujubilėjau - - - - -
Nebeklauso jau rankos nei
kojos
,
Ant žaizdų
giltinė druską barsto
,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie
atviro karsto
...
Kol
palaukėje
žydi
vosilkos
,
Žiba akys, raudonos kaip žvaigždės...
Dar po
šimtą
, barmene, ir silkės,
O
rytoj
- tegu antkapis eižės.
O rytoj te mirtis mane smaugia,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš anapus
girdžiu
kažkas
šaukia
,
Bet šiandien jubiliejus -
įpilk
man.
Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už
savo
rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į
padangę
pakilti.
Taip jau būna,
sudylam
iš lėto,
Byra dienos tarp pirštų kaip
smėlis
.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins
vazonėlis
.
Vazonėlyje -
žemių saujelė
,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo ugnelė,
Nuo
palangės
skurdaus kambarėlio.
Palinguoki,
brolyti
, į taktą,
Kai skambės širdį draskančios eilės,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.
Nenupjaus, tegu lieka tas vingis
Mėlynuot
kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai sustingę
Jubiliejų poetai nelaukia.
Spindesys
Mechaniškas užduoties atlikimas, pirmi du posmai labai formaliai laikosi iš to montažo kylama į palaukę (iš po žemių?), šimtadienis iš kažkur, ratai, paskutinis ketureilis ir dvieilis lyg ir pasiūlo mintį, tačiau vėl - ji jau užduotyje buvo - kam kartot. Ritmika laikoma, stengiamasi rimuot. Tai šiokie tokie pliusai techninei pusei.
Įvertinimas: 2.3
Švelnus Jungas
Vietomis sudėta visai harmoningai. Ir logikos nestokoja. Bet yra ir štampų.
2,5.
Įvertinimas: 2.5
Maša
techniškas normalus. klasikinė forma. Ir turinys pakankamai nuspėjamas. taisyklių pažeidimų neradau.
Įvertinimas: 3.4
M0NTĖ
vienžo, keturiom lipsi į palaukę:)) nejučiom:)) blyn, brolis nori, kad tavo vazonuose nieks neaugtų - ar žinai, kaip pasielgė romėnai užėmę Kartaginą?
Įvertinimas: 3
dr
Įvertinimas: 2
atgal